Įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą, šalies savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija pakvietė kolegas į tarptautinį išvažiuojamąjį viešųjų bibliotekų patirties sklaidos forumą Slovėnijoje „Atvira biblioteka“.
Dešimt dienų trukusioje išvykoje dalyvavo 46 bibliotekų vadovai, specialistai, projekto partnerių atstovai, aplankytos šešios Slovėnijos bibliotekos, jų filialai.
Pasak kelionėje lydėjusios UAB „Fortūna Travel“ gidės Eglės, Slovėnija garsėja savo unikalia gamta: jos gyventojai vienu metu gali maudytis Adrijos jūroje, slidinėti Alpių kalnuose ir mėgautis rudens vaisiais. Tai reto grožio miškų, uolų, krioklių, karstinių urvų kraštas, ne mažiau garsus ir moderniai įrengtomis, populiariomis tarp gyventojų bibliotekomis.
Forumo atidarymas vyko Grosuplje miesto bibliotekoje. Šia proga čia buvo surengtas seminaras „Bendradarbiavimas kuriant inovacijų biblioteką: naujų paslaugų kūrimo iniciatyvos ir partnerystė“, į kurį susirinko dauguma iš 58 Slovėnijos viešųjų bibliotekų vadovų, dalyvavo šios šalies kultūros ministerijos, kitų institucijų atstovai. Tarp Slovėnijos ir Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
Bučiuoja varlę
Grosuplje bibliotekos direktorė Roža Kek pasakojo, jog jų biblioteka įtraukta į gražiausių Europos bibliotekų sąrašą. 1888 metais statytas senasis rūmas – tai kadaise buvę miesto burmistro namai, kurių salė pripažinta geriausiai restauruota erdve Slovėnijoje.
Bibliotekos salę vestuvėms mielai nuomoja jaunavedžiai. Čia veikia vienintelė mieste dailės galerija, kur rengiamos vietos gyventojų bei profesionalių menininkų parodos.
Penktadienis bibliotekoje – jaunų mamyčių diena, kurios čia praleidžia dvi–tris valandas su savo mažyliais. Jiems sekamos pasakos, rodomi filmukai, vaidinami spektakliai. Kiekvienas atsineša pledą – pavargus galima ir nusnausti.
Jaunųjų skaitytojų džiaugsmui bibliotekos kieme tyliai tūno karūna pasidabinusi akmeninė varlė. Anot populiarios pasakos, jei ją pabučiuosi, gal ir savąjį princą sutiksi…
Pasak direktorės, svarbiausia jų veiklos strategija – keisti visuomenės požiūrį į biblioteką, akcentuojant, jog tai – ne tik knygų išdavimo vieta, bet ir universalus informacijos centras, turintis didelės įtakos šalies ekonomikos, kultūros, mokslo vystymuisi.
Įstatymas numato, jog kiekviena biblioteka privalo gauti naujai išleistas knygas suaugusiems ir vaikams, gyventojai neprieštarauja, kad dalis jų mokamų mokesčių skiriama bibliotekų reikmėms, o savivaldybių merai savo ataskaitose kaip itin svarbų darbą nurodo bibliotekų renovaciją.
Bibliotekos įvaizdis ne mažiau svarbus ir patiems bibliotekininkams. Kasmet lapkričio 20-ąją – Slovėnijos viešųjų bibliotekų dieną – teikiami apdovanojimai už pažangius sprendimus, skatinant profesinį tobulėjimą, gebėjimų ugdymą, mokymąsi visą gyvenimą.
Slovėnijos sostinės Liublianos biblioteka – didžiausia ir inovatyviausia šalyje, pasak jos direktorės, didesnė ir už nacionalinę biblioteką. Ji įkurta 2009 metais vietoj iki tol buvusių šešių bibliotekų, kurioms tekdavo dalintis šalies biudžeto skiriamus pinigus. Dabar tai 35 filialus turinti biblioteka, kurioje dirba 223 žmonės: 75 proc. – profesionalūs bibliotekininkai, 20 proc. – jų asistentai, likusieji – IT specialistai.
Per metus čia apsilanko 1,5 mln. gyventojų, už 1,3 mln. eurų nuperkama naujų knygų, metų biudžetas – 9 mln. eurų.
Biblioteka didžiuojasi savo mokymo centru bibliotekininkams. Čia nėra atskiro skaitytojo pažymėjimo, naudojamasi bendrąja kortele, kuri tinka miesto transporto bei kitoms reikmėms.
Vasario 8-oji Slovėnijoje – diena, skirta kultūrai, kai žmonės eina ne į darbą, o į kiną, teatrą, muziejus, bibliotekas. Liublianos biblioteka kviečia dalyvauti įvairiuose projektuose. Vienas iš jų – siurprizų „Katė maiše“, kai skaitytojui knygos įteikiamos maišelyje, ir jis tik namie sužino, ką parsinešęs.
„Vienu mygtuko paspaudimu – į sėkmę“ – kompiuterinio raštingumo projektas senjorams, rengiami mokymai bibliotekininkams, dirbantiems mokyklose, vaikams siūloma pakovoti dėl prizo, kurį gali gauti, jei kasdien bent pusvalandį skaitysi knygą. „Kalnų kampas“, „Šachmatų kampas“, „Sveikatos kampas“ – tai vis atskiros erdvės bibliotekos lankytojams.
Tarsi nuotaka
Kranj miesto biblioteka, turinti pačias moderniausias patalpas Slovėnijoje, nustebino savo dydžiu: stiklo ir metalo konstrukcijų pastato plotas – 5300 kv. m. Direktorius Viljem Leban paaiškino, kad 1971-aisiais tai buvo prekybos centras.
Tačiau vėliau nutarta jį paversti biblioteka. Prie šio projekto plušo pasaulinio lygio architektai, daug pastangų teko įdėti konstruktoriams ir statybininkams, kol 2011 metais duris lankytojams atvėrė naujoji biblioteka.
Lydėdamas po erdvias patalpas, direktorius teigė, jog biblioteka kaip ir nuotaka privalo būti ne tik funkcionali, bet ir graži, o svarbiausia – patogi vartotojams. Tokia ji ir yra: per stiklo sienas matosi didžiuliai laiptai, kitos erdvės, atėjęs lankytojas gali puikiai orientuotis, kur jam eiti. Knygų lentynos sustatytos „korio“ principu, dideliame plote sukuriant daug atskirų erdvių, skirtų mokytis, žaisti, žiūrėti filmus, skaityti, ilsėtis.
Į Radovljicos miesto biblioteką atvykstame pliaupiant lietui. Šeimininkai pakviečia į jaukią salę pastato rūsyje, pakviečia pažiūrėti reklaminį filmuką apie jų biblioteką.
„Knygas skaito visi: ir Amerikos prezidentas Obama, ir žinomi dainininkai, ir pasakose gyvenantys smurfai, ir populiariausi multikų herojai Tomas ir Džeris“ – tai pirmosios frazės, nuskambančios filmuke. Vėliau kolegos papasakos, jog tai – jų kūrybinio projekto „Aukime su knyga“, vykdomo kartu su Kultūros ministerija, šalies leidyklomis ir savivaldybe, dalis. Pagal projekto sąlygas mokiniams privaloma ateiti į biblioteką su visa klase. Jiems rengiama ekskursija, kiekvienam dovanojama knyga.
Dar vienas šios bibliotekos projektas – „Naktis su Andersenu“. Jaunieji skaitytojai čia švenčia gimtadienius, dalyvauja karaokėse, susiranda draugų, su kuriais šėlsta visą naktį. Biblioteka pakviečia juos pusrytėlių, prie arbatos puodelio renginio dalyviai pasižada vėl sugrįžti į biblioteką.
Ypač sudomino projektas „Mes galime!“, skirtas sumažinti barjerus tarp sveikų ir neįgalių vaikų. Vaikai bando pajusti tai, ką jaučia turintys negalią bendraamžiai. Tai ugdo toleranciją ir pagarbą.
Bendrauja dviem kalbomis
Ant Adrijos jūros kranto įsikūrusią Koperio miesto biblioteką pasiekiame originaliu būdu – nuo uosto molo „stikliniu“ liftu kildami aukštyn virš jūros lygio, kur šurmuliuoja slovėnų ir italų bendruomenių gyvenimas.
Ši biblioteka aptarnauja italų tautos mažumą, visi užrašai skelbiami slovėnų ir italų kalbomis ir, kaip pasakoja bibliotekos direktorė, skaitykloje susitikę du slovėnai dažniausiai tarpusavyje kalbasi… itališkai.
Izolos bibliotekos šeimininkai pripažįsta, jog italų bendruomenė – ypač stipri ir įtakinga, nors gyventojai kalba ir kaimynų – vokiečių, kroatų kalbomis.
Čia ypač populiarus kasmet rengiamas Pakrantės pasakų festivalis, kurio metu įvairių šalių atstovai skaito savo tautos pasakas. Rengiamas ir projektas „Biblioteka tarp alyvmedžių“ – poezija skamba prie jūros arba tiesiog išeinama į gatves. Izolos biblioteka didžiuojasi savo mokymų centru.
Viešnagė Slovėnijos bibliotekose paliko daug malonių įspūdžių. Moderniai įrengtos, siūlančios lankytojams įvairias programas ir paslaugas, jos pažėrė daug naudingos patirties. Šeimininkai sužavėjo nuoširdumu, noru bendrauti.
Pasirašant bendradarbiavimo sutartį tarp Slovėnijos ir Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijų, buvo sutarta pratęsiant draugystę kitais metais susitikti mūsų šalyje.
Rasa GRIŠKEVIČIENĖ
