Neseniai Nidoje vyko tarptautinis bendruomenių festivalis, kuriame dalyvavo ir nemažas būrys ukmergiškių.
Nida – unikalus gamtos kampelis, kuriame pabūti, prisiliesti prie tenykštės gamtos, pasigrožėti Kuršių mariomis, kopomis kiekvienam smagu.
Organizatoriai 4-ių dienų darbą suplanavo taip, kad veiklos turėtų visi. Veikė bendruomenių meistrų darbų mugė, koncertavo svečiai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Gruzijos, vyko žvejų turnyras, orientacinio sporto varžybos, vargonų ir fortepijono muzikos koncertas…
Seminare ,,Lietuvos vietos bendruomenių šiandiena ir rytdiena“ patirtimi dalinosi įvairiapusiški pranešėjai.
Lektorius A. Račkauskas, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkas, įrodinėjo, kad bendruomenėje svarbiausia ne materija, o dvasinis bendravimas, bendrų gyvenimo poreikių sprendimas.
Bendruomenės narių svarbiausi partneriai turėtų būti (o gal jau yra?) seniūnai ir seniūnaičiai. Būtų idealu, jeigu seniūnaičiai taptų vieni iš vietos bendruomenės lyderių, o į seniūną būtų galima kreiptis visais klausimais.
Kučikas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomenių skyriaus vedėjas, pabrėžė, jog LR Seimas 2016-uosius metus paskelbė vietos bendruomenių metais. Numatoma sukurti metų ženklą, paruošti renginių planą, į kurį bus įtraukta bendruomenių sąskrydis, aktyviausių bendruomenių bei jų lyderių rinkimai. Suintrigavo pastaba, jog bus pradėta vykdyti programa ,,54+“, skirta priešpensinio bei pensinio amžiaus žmonėms.
Apie užsienio šalių bendruomenių patirtį mintimis dalijosi Mykolo Romerio universiteto profesorė, socialinių mokslų daktarė I. Leliūgienė. Vokietijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Olandijoje, kur ji sėmėsi patirties, bendruomenių centrai veikia jau labai seniai, tose šalyse koordinatoriais dirba paruošti specialistai, kurie užkrečia žmones savanorystės ,,virusu“.
Užsienyje bendruomenių veikla įvairiapusė: dirbama ir su pagyvenusiais žmonėmis, vaikais, specialių interesų žmonėmis. ,,Bendruomenės – tai 4-oji šalies valdžia. Ji daug gali! Išmokime kultūringai rėkti, rėkti kolektyviai, tik tada būsime išgirsti“, – entuziastingai užbaigė savo pranešimą profesorė.
Apie Dublino miesto bendruomenių veiklą kalbėjo Kauno bendruomenių centrų asociacijos administratorė M. Bindokaitė, partnerystės naudą tarp Neringos ir Fėmarno miestų atskleidė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė A. Feser, o Kretingos rajono savivaldybės darbuotoja D. Binkienė pasidalino patirtimi apie savo rajono kaimo bendruomenių veiklą.
Kai kurių lektorių teiginiai sukėlė net prieštaringų minčių, bet svarbiausia – įrodė, kad einame teisingu keliu, kad tik dirbant ir kantriai einant į priekį galima pasiekti rezultatų.
Lietuva – ne Švedija, kur bendruomenės veikia jau 100 metų, tačiau ir pas mus jau nemažai nuveikta. Belieka palinkėti visoms bendruomenėms geležinės valios, kantrybės, kūrybinio polėkio ir valdžios palaikymo.
Gailutė VĖBRIENĖ
III Antakalnio kaimo
bendruomenės narė
