Labiausiai gerbiamas medis Lietuvoje visais laikais buvo ąžuolas. Tarp didžiausių senųjų mūsų šalies aprašytų ąžuolų 8 auga Ukmergės rajone.
Aplinkos ministerija skelbia, kad paskutinio įvertinimo metu įvertinti 326 senieji ąžuolai. Dalis jų jau aprašyta informacijos šaltiniuose, tačiau rasta ir dar niekur nežymėtų.
Ukmergės rajono Lyduokių seniūnijos pasididžiavimas – Felinkos ąžuolas. Miško pakrašty, upelio krante, augantis medis – 24 m aukščio. Jo apimtis – 5,4 m.
Kiek rečiau minimas Lentvorų ąžuolas, augantis taip pat Lyduokių seniūnijoje, Lentvorų kaimo laukuose. Medis džiūstantis, bet kelios stambios šakos dar gyvos. Yra 22,5 m aukščio, apimtis – 5,7 m.
Du galiūnai auga Želvos seniūnijoje, Sarapiniškio kaime. Pirmasis, 26 m aukščio ir 4,7 m apimties, – šalikelėje prie žvyrkelio Želva–Kiaukliai. „Aptvertas ir gražiai prižiūrimas seniūnaičio Vaclovo Kalesniko. Įspūdingas. Į jokius registrus neįtrauktas. Rasti lengva“, – rašoma ministerijos ataskaitoje.
Antrasis 24 m aukščio ir 5,9 m apimties ąžuolas auga privačios sodybos kieme, prie to paties žvyrkelio. Labai įspūdingas, į jokius registrus neįtrauktas. Arti medžio pastatyti įvairūs seni ūkiniai statiniai.
Pabaisko seniūnijos pasididžiavimas – Ulyčninkų ąžuolas. 27 m aukščio ir 5,6 m apimties galiūnas nuo šio žvyrkelio nelabai pastebimas, jokių rodyklių ar ženklų prie jo nėra. Auga šalia sodybos, prie keliuko. Prieš 20 m. buvo apdegęs, pasak gyventojų, net nebuvo sužaliavęs. Dabar būklė nebloga, labai smarkiai dera. 4 m aukštyje šakojasi į keletą atšakų. Kamieno vidus apačioje išpuvęs, tuščiaviduris. Žymi kiaurymė ir prie šaknų.
Iš visų Ukmergės senųjų ąžuolų, pasirodo, pats aukščiausias – Veprių ąžuolas. Jis – vienas iš septynių aukščiausių Vilniaus apskrities ąžuolų. Auga miško pakrašty, už miestelio. Nurodoma, kad ąžuolo aukštis – 31 m, o apimtis – 4,3 m. Medis gumbuotas, nulūžusios šakos, apipuvęs, šiaurės rytuose skeltas žaibo.
Taujėnų seniūnijos Viškonių kaimas taip pat turi kuo didžiuotis. Čia augantis Viškonių ąžuolas yra 23 m aukščio ir 5,7 m apimties. Medžio aprašyme minima šiaurės rytų pusėje esanti nemaža drevė.
Žemųjų Svirnų ąžuolą, esantį Vidiškių seniūnijoje, turbūt daugelis iš mūsų yra pravažiavę. Auga šis prie kelio Ukmergė–Anykščiai, už sankryžos Ukmergė–Anykščiai–Utena pavažiavus 2,5 km link Anykščių. Rašoma, kad medis – 22 m aukščio ir 5 m apimties. 8 m aukštyje šakojasi į tris atšakas, viena kurių jau išlūžusi, o dar vienos būklė pavojinga.
Priminsime, kad storiausias Stelmužės ąžuolas auga Zarasų rajone. Jo apimtis – 9,7 m. Manoma, kad šiam medžiui – apie 1000 metų.
***
Mūsų šalyje natūraliai paplitę 2-iejų rūšių ąžuolai – paprastasis ir bekotis, pastarasis – tik pietinėje Lietuvos dalyje esančiame Trako miške.
***
Dabartinis ąžuolynų plotas Lietuvoje sudaro 2,3 proc. visų miškų.
***
Gausiausia ąžuolynų – centrinėje Lietuvos dalyje. Kėdainių rajone ąžuolynai užima daugiau kaip 10 proc. visų medynų ploto.
Garsiuoju ąžuolyno parku didžiuojasi Kaunas. Tai – didžiausias natūralus ąžuolynas Europoje, esantis mieste.
***
Ąžuolai natūraliai miške dažnai išlieka gyvybingi daugiau nei 300 metų. 400–600 metų gali sulaukti augdami atvirose erdvėse, o optimaliomis sąlygomis kartais pasiekia ir 1000 ar daugiau metų.
***
Europoje vis intensyviau vykdomos seniausių, stambiausių medžių – gamtos paminklų – paieškos, jų inventorizavimas, duomenų bazių, archyvų kaupimas.
Siekiant išsaugoti paprastojo ąžuolo genofondą, Lietuvoje yra išskirti miško genetiniai draustiniai, įveisti bandomieji želdiniai ir klonų rinkiniai.
Parengta pagal Valstybinės miškų tarnybos inf.