Higienos institutas skelbia, kad pernai Lietuvoje mirė 43 547 žmonės, o tai 5 266 asmenimis daugiau negu 2019 m.
3 289 mirtys pernai buvo susijusios su COVID-19 liga (2 266 atvejais pagrindinė mirties priežastis – COVID-19, dar 1 023 asmenys, užsikrėtę COVID-19, mirė nuo kitų ligų).
22,8 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė mirė būdami 65–84 metų, 30,2 proc. – 85 m. ir vyresni.
Penkios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys, COVID-19 liga ir virškinimo sistemos ligos sudarė 87,6 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 52,7 proc. visų mirusiųjų (9,8 proc. daugiau negu 2019 m.), nuo piktybinių navikų – 18,9 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 5,8 proc., nuo COVID-19 – 5,2 proc. ir nuo virškinimo sistemos ligų – 5 proc. visų mirusiųjų.
Pernai COVID-19 dažniausiai komplikavosi į pneumoniją (77,8 proc.), kvėpavimo nepakankamumą (49,7 proc.), širdies nepakankamumą (46,6 proc.), šoką (11,3 proc.), sepsį (9,5 proc.), dauginį organų nepakankamumą (6,5 proc.) ir inkstų nepakankamumą (6 proc.).
Nuo COVID-19 mirusių asmenų medicininiuose mirties liudijimuose dažniausiai nurodytos kitos svarbios patologinės būklės arba ligos, kuriomis sirgo asmuo: hipertenzija, lėtinė išeminė širdies liga, cukrinis diabetas, širdies aritmijos.
Dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (45,6 proc.), piktybiniai navikai (21,1 proc.), išorinės mirties priežastys (8,4 proc.), COVID-19 liga (5,6 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,5 proc.).
Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ir smegenų kraujagyslių ligos.
Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 21,1 proc., priešinės liaukos – 11,9 proc., skrandžio – 7,7 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3,4 karto daugiau vyrų negu moterų.
Iš 1 792 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 57,6 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, apsinuodijus), 26,6 proc. – dėl savižudybių. 69,6 proc. mirusiųjų amžius iki 65 m. Šios mirties priežastys 2,5 karto dažnesnės tarp vyrų.
22,5 proc. mirusiųjų nuo COVID-19 amžius nesiekė 65 m., 77,5 proc. – vyresni nei 65 m.
Vyrų, mirusių nuo virškinimo sistemos ligų, skaičius, lyginant su 2019 m., padidėjo 15,3 proc. (24,5 proc. mirė nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 17,8 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos.
Dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (59,5 proc.), piktybiniai navikai (16,7 proc.), COVID-19 liga (4,8 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,5 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3,2 proc.).
Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (60,5 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (25,5 proc.) ir hipertenzinės ligos (7,8 proc.), kurių, palyginti su 2019 m., padaugėjo beveik 56 proc.
Dažniausi moterų gyvybes pasiglemžę piktybiniai navikai – krūties (15,1 proc.), kasos (7,7 proc.), trachėjos, bronchų ir plaučių (7,5 proc.) bei kiaušidžių (7,1 proc.). Palyginti su 2019 m., nuo kiaušidžių piktybinių navikų mirė 18,5 proc. daugiau moterų.
Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19. 12,4 proc. jų amžius nesiekė 65 m., 87,6 proc. – vyresnės nei 65 m.
Tarp mirtimi pasibaigusių virškinimo sistemos ligų dažniausia – lėtinė kepenų liga.
Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių moterų didžiausia dalis (57,1 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, 16,5 proc. nusižudė.
Pernai mirė 9 810 darbingo amžiaus gyventojų (16–64 m.), iš kurių 72,1 proc. – vyrai, 27,9 proc. – moterys.
Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,3 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7 proc.) ir kepenų ligų (6,4 proc.).
Darbingo amžiaus moterys dažniausiai mirdavo nuo išeminių širdies ligų (10,7 proc.), lytinių organų piktybinių navikų (8,7 proc.) ir kepenų ligų (8,6 proc.).
Pernai mirė 79 vaikai (51 berniukas ir 28 mergaitės). Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (40,5 proc.), taip pat piktybiniai navikai (17,7 proc.) ir nervų sistemos ligos (13,9 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 32 vaikai.
2020 m. mirė 70 kūdikių. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (42,9 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (31,4 proc.).
UŽ inf.
