Tarpukariu Ukmergė buvo apskrities centru, telkusiu šviesuomenę. Ukmergėje vykdavo apskrities mokytojų konferencijos, iš kurių aprašymo atsiskleidžia tuometinė mokytojų ir mokyklų padėtis.
1920 m. „Ukmergė. Balandžio 25 dieną buvo Ukmergės apskrities mokytojų konferencija. Konferencija buvo labai pasipiktinusi šiuo pradžios mokyklų departamento elgesiu./ Iš viso apskrityje yra 45 mokytojai. Pernai rudenį vargais negalais instruktorius surinko minėtą mokytojų skaičių. Ėmė tą, kas turėjo šiek tiek atitinkamo išsilavinimo ir sugebėjo mokyti. Kadangi bolševikams išėjus ir atsiradus daugybei Lietuvos valdžios įstaigų inteligentai buvo plėšiami į visas puses, todėl surasti mokytoją už 400 auks. buvo sunku, ir kas turėjo keturių skyrių paliudymą ar buvo žinomas kaipo gabus mokytojas, stodamas mokytojauti gavo 600 auks. Dabar pradžios mokslo departamento įsakymu tiems, kurie neturi pilno cenzo, mokama po 400 auks. Ukmergės apskrities dauguma mokytojų atsidūrė keblioje padėtyje. Iki to laiko gaudavo po 600 auks., tikėjosi tiek pat gauti iki pabaigos mokslo metų, nes kas gi algą maino nesulaukęs galo metų? Mokytojai algas gauna vėliau dviem trim mėnesiais, todėl jie įsiskolino, kaip jie dabar išsimokės, kada algą sumažinta, o gyvenimas trigubai pabrango./ Jei departamentas nori priversti mokytojus laikyti kvotimus, tai tą turi atlikti kitaip. Tokiu biurokratišku pasielgimu tik išvaikys iš mokyklų gabesnius mokytojus./ Konferencija svarstė naują pradedamosios arba, einant nauja terminologija, mažosios mokyklos programos projektą. […] Konferencija rado, kad programa, dėstant ją per keturis metus, labai plati mokiniams 7-11 metų amžiaus […]. Programos sustatytojų klaida, kad jie davė labai daug medžiagos, užuot tiekus mažiau, bet kad galima būtų nuodugniau išeiti. […] Konferencija pripažindama, kad programa netobula turiniu ir kad rekomenduojamos metodės praktikoje neįvykdomos, nutarė sekamoje konferencijoje, paėmus pamatan švietimo ministerijos programos projektą, sustatyti savo programos projektą ir pasiųsti jį Lietuvos mokytojų suvažiavimui svarstyti./ Ukmergietis.“ („Darbas“, 1920 m.)
Konferencijose keltas mokyklų finansavimo klausimas.
1924 m. „Ukmergė […]. Sausio 5 d. Ukmergėj Prad. mokyklos būste įvyko apskr. prad. mokyklų mokytojų konferencija, kurioj inspektorius padarė visą eilę pranešimų, liečiančių mokyklų mokytojus ir mokymo reikalus. Priimta protesto rezoliucija prieš Švenčionių gimnazijos uždarymą. Vienu balsu išreikštas pageidavimas, kad mokyklų ūkio reikalams išlaidas siuntinėtų pati Švietimo Ministerija per Liet. Banko skyrių, iš kur patys mokytojai gautų sumas, patvirtinus apskr. Valdybai išlaidas./ Mokytojas Laska referavo: „Mokykla ir darbas“. („Lietuva“, 1924 m.)
1924 m. „Ukmergėje vyko apskrities pradžios mokyklų mokytojų konferencija, kurioje dalyvavo 101 mokytojas ir 4 kapelionai. Konferenciją pradėjo apskrities pradžios mokyklų inspektorius Lazauskas, kuris pasveikino konferenciją ir pranešė apie Lietuvos pradžios mokyklų inspektorių suvažiavimo nutarimus. Daug emocijų sukėlė mokyklų ūkinės būklės aptarimas. Kadangi mokyklų aprūpinimas yra valsčių savivaldybių reikalas, mokytojai pasipiktinę kalbėjo apie tai, jog valsčiai labai prastai rūpinasi mokyklų išlaikymu, remontu, aprūpinimu, todėl konferencija nutarė prašyti Švietimo ministerijos, jog ji perimtų mokyklų aprūpinimą ir išlaikymą iš valsčių į savo rankas. Konferencijoje buvo perskaitytas mokytojo Laskos referatas apie mokymo priemonių naudojimą pamokose, mokytojai supažindinti su įvairiais kanceliariniais formalumais. („Lietuvos mokykla“, 1924 m.)
Būta ir netinkamo elgesio pavyzdžių.
1928 m. sausio 6-7 d. Ukmergėje vyko apskrities pradžios mokyklų mokytojų konferencija, kurioje dalyvavo apie 150 mokytojų. Konferencijoje pirmininkavo I rajono pradžios mokyklų inspektorius Kliučius. Žinutėje apie konferenciją daugiausia vietos skirta faktui, jog „[…] rimtą mokytojų susirinkimą kompromitavo keli jauni vyrukai mokytojai iš dešinės, pasižymėję dar prieš rinkimus į 3-jį seimą savo smerktinais išsišokimais kompanijoje su pagarsėjusiu Povorotnikovu. Šis liūdnas reiškinys mokytojų konferencijoje parodė, kad vietos mokytojų tarpe yra užsilikusio nesveiko gaivalo, kuriam humaniškumas ir tolerancija yra matyt dar nesuprantami ir todėl apsisaugojimui nuo tokio gaivalo belieka pavartoti tik radikalė izoliacija.“ („Lietuvis“, 1928 m.)
Konferencijose svarstyti klausimai – mokytojų atlyginimo dydis, programų sudarymas, mokyklų finansavimas – aktualūs ir dabar. Tiesa, dabar keliamas ir mokytojo profesijos prestižo klausimas.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Mauša Levis, Ukmergės apskrities pradžios mokyklų mokytojų konferencija 1926 m., UkKM F 2353
- Mauša Levis, Mokytojų ruošimo kursai Ukmergėje 1920 m., UkKM F 2286
- Vinjetė, Ukmergės mokytojų kursų pedagogų taryba 1925 m., UkKM F 3066
- Ukmergės pradžios mokyklos mokiniai, apie 1925 m., UkKM F 2888
- Želvos (Ukmergės apskr.) pradžios mokyklos mokiniai su mokytoju, XX a. 4 deš., UkKM F 2971
- Smailių (Ukmergės apskr., Širvintų vls.) pradinės mokyklos pastatas, apie 1929–1934 m., UkKM F 2305
- Laičių (Ukmergės apskr..) pradžios mokyklos mokytojai su 4 klasės mokiniais, 1936 m., UkKM F 2781
- Mokytojai Musninkuose, 1934 m., UkKM F 2388
- Širvintų (Ukmergės apskr.) pradinė mokykla. Mokytoja J. Zdanavičienė žaidžia su mokiniais, 1927 m., UkKM F 2356
