Šventosios upėje Ukmergėje – nauji „gyventojai“. Ji neseniai įžuvinta nykstančiomis žuvimis – aštriašnipiais eršketais. Mėginama grąžinti į upes ir kitas kadaise čia gausiai neršusias žuvis.
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjas Valdas Gečys sako, kad šį rudenį Šventosios upė vėl buvo praturtinta žuvimis.
„Tradiciškai spalio mėnesį į Šventąją išleidome vidutiniškai po 8–9 gramus sveriančių aštriašnipių eršketų šiųmetukų (vienvasarių). Jie užauginti mūsų tarnybos Rusnės padalinyje. Laukiame rezultatų“, – pasakojo jis.
15 tūkst. vienetų šių žuvelių į Šventąją buvo paleisti Ukmergės mieste. Atliekant įžuvinimo darbus dalyvavo Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistai.
Į mūsų Šventosios upę aštriašnipiai eršketai paleidžiami nebe pirmą kartą.
„Ne iš gero gyvenimo“
Vedėjo teigimu, neseniai Šventoji pasipildė ir kitomis žuvimis. Jonavos rajone ties Upninkais išleista taip pat 15 tūkst. vienetų po 4–5 gramus sveriančių skersnukių šiųmetukų.
„Tai padaryta pirmą kartą Lietuvos žuvivaisos istorijoje ir ne iš gero gyvenimo, – sako V. Gečys. – Šių žuvų Lietuvos upėse, tarp jų – ir Šventojoje, žvejai mėgėjai jau nebepagauna, o mokslininkai ir aplinkosaugininkai „trimituoja“, kad jų ištekliai – ant išnykimo ribos, jų populiacija savaime neatsistato.“
„Šių žuvų įveisimai jau keleri metai įtraukti į žuvivaisos planus. Tačiau nepagaunant upėse skersnukių reproduktorių, gavus Aplinkos ministerijos leidimą, teko iš kaimyninės Lenkijos Vyslos upės atsivežti lervučių, jas paauginti Laukystos padalinyje ir paaugintus išleisti į mokslininkų rekomenduotą upę – Šventąją“, – pasakojo jis.
Tokiems darbams Gamtos tyrimų centro mokslininkų yra paruoštas „Skersnukių apsaugos planas“, kurį, anot pašnekovo, teks vykdyti, iki bus teigiami rezultatai.
Lemia ir vandens tarša
Skersnukiai yra įrašyti Lietuvos raudonojoje knygoje. Paprastasis skersasnukis arba skersnukis – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių šeimai. Saugoma nuo 2000 metų. Tai – dugninė upių žuvis, mėgstanti smėlingą ir akmenuotą dugną. Valo akmenis, augalus nuo dumblių ir sudaro sąlygas kitoms žuvų rūšims neršti sėkmingiau.
Skersnukiai paplitę Europoje nuo Vidurio Prancūzijos iki Nevos upės. Gyvena srauniose upėse, atitekančiose į Šiaurės, Baltijos, Juodosios, Kaspijos jūras. Lietuvos vandenyse rūšis yra ties išnykimo riba. Anksčiau buvo nuolatos aptinkama didesnėse upėse – Nemune, Neryje, Šventojoje, Merkyje, Minijoje.
Skersnukio populiacijos mažėjimas siejamas su 1960 m. pastatyta Kauno hidroelektrine, didžiosiomis Lietuvos upių užtvankomis – Minijos, Šventosios, Šešupės ir kt. Šie statiniai sumažino jų paplitimo arealą, apribojo nerštines migracijas, atskyrė nerštavietes nuo atsiganymo plotų. Vandens užterštumo ir verslinės žuvininkystės didėjimas – taip pat vienos iš priežasčių, dėl kurių sumažėjo šių žuvų.
Sverdavo 200–300 kg
Aštriašnipiai eršketai, teigiama, šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių. Šventoji – viena iš Lietuvos upių, kurioje eršketai kadaise neršė natūraliai.
Siekiama atstatyti per pastarąjį šimtmetį visiškai išnykusią aštriašnipių eršketų populiaciją Baltijos jūroje. Aštriašnipiai eršketai, kaip ir kitos eršketinių žuvų rūšys, yra priskirti prie saugomų žuvų rūšių. Beje, sutinkami ne tik Europoje. Prieš išnykimą Baltijos aštriašnipiai eršketai gyveno Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos upių, įtekančių į Baltijos jūrą, baseinuose.
Vienas paskutinių atlantinių aštriašnipių eršketų buvo sugautas 1996 m. prie Vakarų Estijos salyno salų. Jo kūno ilgis siekė 2,9 m, svėrė 136 kg ir, manoma, jis buvo 50 metų amžiaus.
2009 metais bendradarbiaujant Vokietijos ir Lenkijos ichtiologams Baltijos regione pradėti reintrodukuoti Baltijos aštriašnipiai eršketai. Juos atgabenus iš pietryčių Kanadoje esančios Sent Džono upės, žuvys paleistos į Oderio upę, kurioje anksčiau neršdavo.
Lietuvoje iki XX a. vidurio aštriašnipiai eršketai buvo svarbi žūklės žuvis. Tarpukario Lietuvoje sugaudavo 200–300 kilogramų sveriančius aštriašnipius eršketus. Intensyviai juos žvejojant, jie išnyko ar tapo ypač retais apie 1955 m. 1975 m. Baltijos jūroje prie Palangos sugautas paskutinis Lietuvos aštriašnipis eršketas.
Anksčiau šios žuvys dažniausiai buvo sutinkamos Nemuno baseino upėse. Nuo 2011 m. Baltijos aštriašnipiai eršketai pradėti reintrodukuoti, į Šventąją paleidžiant 2 tūkst. vienetų mailiaus, atvežto iš Lenkijos. 2012 m. rudenį į Šventąją pirmą kartą paleistas ne atvežtinis iš užsienio, o Lietuvos žuvivaisos specialistų išaugintas eršketų mailius. 2013 m. į Šventąją išleista 200 aštriašnipių eršketų jauniklių.
