Brangieji, šių metų Kalėdos šiek tiek skirsis nuo tų, prie kurių esame pratę ar apsipratę.
Jos bus ne tik šventė, bet didžiulis išbandymas, o gal net ir gundymas pasiduoti liūdesiui dėl apribojimų, vienišumo, kurį ne vienam sukels atimtos galimybės susitikti vieniems su kitais, o kai kas labai liūdės negalėdamas įsigyti naujo šaldytuvo, viryklės ar televizoriaus, nors niekada nesupratau, ką tai bendra turi su Kalėdomis, netgi, jeigu tai įsigyjama su didelėmis nuolaidomis.
Jaučiu, kaip sunkiai į pasaulyje gyvenančių žmonių širdis skinasi kelią Jėzaus Kristaus Gimimo Geroji Naujiena. Ir priešingai – kokie imlūs esame net iki psichikos pakrikimo visokiausioms negatyvioms naujienoms apie augančius susirgusiųjų skaičius, net mirtis, tarsi pasveikusiųjų nebūtų, o jų yra ir netgi labai daug, bet apie tai beveik nekalbama, nes… na, kokia čia naujiena?
Neretas klausia, kur yra Dievas viruso akivaizdoje? Šv. Kalėdų žinia sako – Jis yra su mumis, ne koronos, o mūsų akivaizdoje. Tikiu, jei Jėzus šiandien gyventų žemišką gyvenimą savo kūne, greičiausiai dėl begalinio troškimo būti su mumis Jis būtų apsikrėtęs. Jam irgi laužytų kaulus, skaudėtų galvą, pakiltų temperatūra, o gal reikėtų ir plaučių ventiliacijos. Argi ne tai matome ant Jo kryžiaus?
Sveikindamas visus šv. Kalėdų šventėje kviečiu gyventi Viltimi, kurią atneša ne į Lietuvą vežama vakcina nuo koronaviruso, bet kuri yra Dievo dovanojama dorybė Jėzuje Kristuje, į kurią mes patys turime būti įskiepyti kaip šakelės į vynmedį. Nepaverskime Kristaus dar viena skiepų atmaina, magiškai saugančia nuo nelaimių, ligų ir visokių negandų. Tuomet, anot apaštalo Pauliaus, būtume labiausiai apgailėtini iš visų žmonių, sudėję viltis į Jį vien dėl šio gyvenimo (plg. 1 Kor 15,19). Juk kas iš to, jei būtume sveiki vien savo kūnuose, bet liktume bedvasiai žmonės? Leiskime Jėzui būti tuo, kuo Jis yra – tiesiog mums dovanojančiu patį gyvenimą su visa dar mums sunkiai suvokiama jo pilnatve, apstybe, kaip Jis pats sako.
Šv. popiežiaus Leono Didžiojo žodžiais kviečiu: „Džiaukimės, mylimieji, nes šiandien gimė mūsų Išganytojas. Neturi būti vietos liūdesiui, kai švenčiamas gyvenimo gimimas. Mūsų Viešpats, nuodėmės ir mirties Nugalėtojas, neradęs nė vieno žmogaus be kaltės, pats atėjo jų visų išvaduoti. Tedžiūgauja šventasis, nes jam artinasi garbės atlygis. Tepabunda nusidėjėlis, nes yra kviečiamas malonei.“
