Praėjo pora gerų metų, kai buvo įrengtas Sveikatos parkas, o jo želdinius jau teko atnaujinti. Pakeistas gruntas, performuoti plotai, pasodinti nauji augalai. Dabar svarbu, kad jų niekas neniokotų – nei oro sąlygos, nei žmonės.
Visą mėnesį Sveikatos parke, įkurtame prie Ukmergės ligoninės, vyko tvarkybos ir želdinių atnaujinimo darbai. Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė sakė, kad suoliukus seniūnija rekonstravo savo pajėgomis, o sutvarkyti želdinius buvo nupirkta paslauga – darbus vykdė UAB „Grožio idėja“.
Seniūno žiniomis, anksčiau šiame parke pasodinti augalai dėl netinkamo grunto augo prastai, skurdo, kai kurie neišgyveno visai. „Pasitarus su rajono vadovais buvo priimtas sprendimas želdinius atnaujinti, parenkant labiau tinkamus. Pasirinkti ne tokie lepūs, atsparesni sausrai, drėgmei“, – kalbėjo seniūnas.
Želdinių atnaujinimą vykdžiusios bendrovės direktorė Jurga Olisevičienė sakė, kad darbai jau baigti. Ilgai užtruko buvusių augalų perkėlimas. „Stengėmės išsaugoti visus, kurie buvo nenunykę. Daugiausia buvo prisodinta flioksų. Jais papildėme miesto želdynus – daug jų atkeliavo po Savivaldybės administracijos pastato langais. Stengėmės rasti vietos visoms gėlėms“, – pasakojo J. Olisevičienė.
Kitas svarbus darbas – atvežti ir pripilti geros žemės. „Žemės labai trūko, praktiškai visiškai nebuvo. Kur besi kastuvą, vien akmenys. Stengėmės, kiek įmanoma, juos išrinkti. Augalai buvo pasodinti tiesiog į žvyrą. Į gylį nekasėme, žemes pylėme aukštyn. Pakeitėme aukščius, formavome kalveles, aukštumas, kad vanduo neplautų“, – vardijo darbus direktorė.
Dabar parko želdiniai jau performuoti. Dalis gėlynų panaikinti, padengti veja, nes, pasak pašnekovės, prieš tai juose neaišku kam buvo palikta daug tuščių plotų. Kita dalis apželdinta naujais augalais. Suformuotas vienas daugiamečių gėlių gėlynas – jame akį džiugins įvairovė, kitur apželdinta daugiamečiais krūmais – šluotelinėmis hortenzijomis ir smilgomis – miskantais.
„Tikimės, kad po kaitros ateis lietūs ir augalai prigis“, – kalbėjo J. Olisevičienė. Ji atkreipė dėmesį, kad želdinius niokoja ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir žmonės, daugiausia – šunų vedžiotojai. „Veja ką tik paklota, dar šaknų nesuleido, neprigijo, o šunis jau vedžioja, žiūrėk, jau voliojasi ar drasko. Žmogui atrodo, kad nedidelis jo augintinis daug žalos nepridarys, tačiau, kai per dieną vedžiojama dešimtys ir šimtai šunų, susideda“, – aiškino pašnekovė.
Daugiausia žalos keturkojai pridaro šlapindamiesi. Dėl to ir rožynas smarkiai nukentėjo – nemažai augalų parudavo. Gėlininkė prašo žmones būti sąmoningus, nevedžioti savo augintinių po suformuotus želdinius, reaguoti, kai mato tai darant kitus. „Parke paprastos žolės – didžiuliai plotai, nebūtina vedžioti po gėlynus“, – kalbėjo ji. Tikisi, kad ateityje valdžia pasirūpins informacine lentele, įspėjančia augintinių nevedžioti.
Tačiau, net kai yra lentelė, šeimininkai ne visada elgiasi atsakingai. „Patys šunys nepaskaito, jie kelia kojytes ten, kur juos vedžioja. Taip niokojami gėlynai ir investuoti mokesčių mokėtojų pinigai“, – sakė J. Olisevičienė.
