Ukmergės rajono vadovai sukvietė rajono ūkininkus aptarti, kokie bus ateinančių – 2025 – metų žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifai. Tačiau susitikime pačių ūkininkų nuomonės išsiskyrė – vieni siūlė tarifą mažinti, o kiti – palikti tokį, koks yra.
Pasiūlius šiuo klausimu balsuoti, dauguma pritarė tarifo nemažinti, tačiau ūkininkų sumokėtus žemės ūkio paskirties žemės mokesčius paskirstyti tikslingai – seniūnijoms.
Susitikime rajono savivaldybės meras Darius Varnas informavo apie tai, kaip vykdant šių metų Kaimo plėtros programą bus panaudotos rajono biudžeto lėšos. Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys pristatė biudžeto lėšų poreikį melioracijai. Pažymėjo, kad šiems metams suplanuota 714 tūkst. Eur išlaidų melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbams, o iš rajono biudžeto lėšų funkcijoms vykdyti numatyta skirti 260 tūkst. Eur.
Pakvietus ūkininkus išsakyti savo nuomones, užvirė diskusijos. Pasisakė Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša, ūkininkai Valentinas Genys, Ramūnas Nanartavičius, Saulius Daniulis, Arūnas Majauskas, Gražvydas Dapkus, Algirdas Kopūstas ir kiti.
Galiausiai savivaldybei buvo pateikti du siūlymai dėl 2025 metų žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifo.
Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas A. Valaiša pasiūlė sumažinti minėtą tarifą nuo 1,5 iki 0,6 ir diferencijuoti tarifą pagal palankumą ūkininkauti.
Ūkininkas S. Daniulis pasiūlė nemažinti šio tarifo, tačiau ūkininkų sumokėtus žemės ūkio paskirties žemės mokesčius, sudarant darbo grupę, kurioje dalyvautų ir ūkininkų atstovai iš kiekvienos seniūnijos, paskirstyti tikslingai – seniūnijoms.
Salėje susirinkusiems ūkininkams pasiūlyta balsuoti už pateiktus siūlymus. Daugiausia palaikymo sulaukė S. Daniulio siūlymas.
Poziciją nemažinti tarifo, tačiau ūkininkų sumokėtus žemės ūkio paskirties žemės mokesčius paskirstyti seniūnijoms išsakęs S. Daniulis pažymėjo, kad pagrindinis tokios pozicijos argumentas – siekis, kad lėšos būtų panaudotos tikslingai.
„Kas, jei ne mes, ūkininkai, turim dėti pastangas išlaikyti kaimus, rūpinti keliais“, – kalbėjo jis. Mano, kad tarifų mažinimas keliais procentiniais punktais nė vieno ūkininko neišgelbės. O drastiškai – trečdaliu – sumažinti tarifai labai smarkiai kirstų per melioracijos ir kelių sritis – savivaldybei tam lėšų nebeužtektų. „Nė vienam ūkininkui tas sumažinimas nėra gyvybės ir mirties klausimas“, – kalbėjo ūkininkas, išsakydamas mintį, kad investicijos į kaimo kelius ir melioraciją šiuo metu yra daug svarbiau nei sumažinti tarifai.
Tačiau A. Valaiša po susitikimo neslėpė nusivylimo dėl tokio susitikimo atomazgos. Juk patys ūkininkai ne kartą viešai piktinosi labai padidėjusiu žemės mokesčiu, o dabar patys su tuo susitaikė. „Nusivylimas didžiulis – juk važiavom į Vilnių, reikalavom, piketavom. O dabar išeina, kad be reikalo“, – kalbėjo žemdirbius atstovaujančios organizacijos vadovas. Jis pastebėjo, kad susitikime buvo labai nedaug smulkiųjų ūkininkų. Be to, tarp tų, kurie palaikė nuomonę nemažinti tarifo, – bent keli savivaldybės tarybos nariai.
Pasak A. Valaišos, žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifai Ukmergės rajono savivaldybėje, nors ir daug metų nesikeičia, ką visada akcentuoja savivaldybė, yra gerokai didesni nei aplinkiniuose rajonuose.
Apie 100 ha valdančiam ūkininkui anksčiau žemės mokesčio reikėdavo sumokėti 2 000 Eur, o pernai dėl padidėjusios žemės vertės – 5 000 Eur. Skaičiuoja, kad, jei tarifas būtų sumažintas trečdaliu, mokestis liktų kaip anksčiau – apie 2 000 Eur.
