Siesikuose užsimota tręšti laukus iš Vilniaus vežamu nuotekų dumblu. Gyventojus norima įtikinti, esą jie nebus nuodijami. Tačiau žmonės baiminasi dėl grėsmės sveikatai ir smarvės, kurią turės kęsti. Trečiadienį jie bandė sutrukdyti verslininkų planus.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Kęstučio Motiejūno nuotr. Siesikų apylinkes pasiekusias perdirbtas vilniečių fekalijas teko vežti atgal.
Mėšlą į Siesikų apylinkes gabens Kauno UAB „Inversis“. Ši įmonė laimėjo UAB „Vilniaus vandenys“ paskelbtą viešąjį konkursą vežti perteklinį dumblą. Įmonės atstovė Simona Skalauskytė informavo, jog į Ukmergės rajoną, kaip ir į kitas šalies teritorijas, bus vežamas atitinkamomis technologijomis nusausintas dumblas.
Mūsų rajoną kauniečiai nusižiūrėjo dar metų pradžioje. Sutartys dėl laukų tręšimo sudarytos su trimis šalies bendrovėmis, grūdines kultūras auginančiomis Siesikų seniūnijoje. Dumblu ketinama tręšti apie 500 hektarų plotą.
Sumanymas tokiu būdu kelti žemės ūkio gerovę papiktino siesikiečius. Kalbos apie subruzdusius gyventojus netruko pasiekti dumblo vežėjus. Jie teigia, esą nerimaujama be reikalo.
Nerimą laiko beprasmiu
UAB „Inversis“ direktoriaus pavaduotojas Aurelijus Simaška tikino, kad jų veikla atitinka visus Aplinkos ministerijos patvirtintus Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus. Juos rengiant, vadovautasi ir Europos Tarybos nurodymu dėl dirvožemio apsaugos žemės ūkyje naudojant nuotekų dumblą. Taigi esą nenusižengiama Europos Sąjungoje galiojančiai tvarkai.
Anot pašnekovo, imtis darbų Ukmergės rajone leidžia atlikti laboratoriniai dirvožemio, dumblo tyrimai. Teko parengti įvairiausių planų, surinkti galybę duomenų apie tai, kiek dumblo galima įterpti į dirvožemį, kokios leistinos normos. Atlikus visus žingsnius, sutikimas gautas iš rajono aplinkosaugininkų.
A. Simaška svarsto, kad vietiniai gyventojai labiausiai priešinasi dėl to, jog bijo užterštumo sunkiaisiais metalais. „Norint paimti maksimalią leidžiamą normą, reiktų į vieną hektarą įterpt iki 300 tonų dumblo, – aiškino jis. – O mūsų turimas kiekis – 10–11 tonų į hektarą, ir azoto į dirvožemį nepatektų daugiau, negu yra leidžiama.“
Į Siesikų laukus iš sostinės numatyta atgabenti apie 5500 tonų žaliavos. Patręšti ir aparti žemę planuojama per tris savaites. Pasak pašnekovo, tas pats plotas trąšomis vėl būtų „maitinamas“ nebent po trejų metų.
Su siaubu aplinkiniai gyventojai galvoja ir apie pasklisiančią smarvę. Tuo metu bendrovės atstovas tvirtina, jog aparus laukus, po 4–5 dienų kvapo nebelieka. „Viską darom oficialiai, nieko nenuodijam“, – teigia jis.
Žada kontroliuoti
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vedėjas Jonas Čivas patvirtino, jog bendrovė darbams pasirengė taip, kaip reikalaujama. Minėtame dokumente nurodyti atstumai iki gyvenamųjų objektų, kitos sąlygos. Ar kauniečiai jų paiso, bus matyti. Mat, anot J. Čivo, jų veiklą žadama kontroliuoti, kad nustatytos normos nebūtų pažeistos.
Tačiau Siesikų seniūnui Algirdui Kaušui toks aplinkosaugininkų, parašais palaiminusių šiuos planus, požiūris atrodo keistas. Jį seniūnas vadina savo krašto negerbimu ir kenkimu jam.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Aurelijaus Simaškos (kairėje) argumentai dėl nekenksmingo nusausinto dumblo Siesikų seniūno Algirdo Kaušo neįtikino.
Apie verslininkų užmojus A. Kaušas sako sužinojęs visai neseniai, kai į jį kreipėsi žemės savininkų bei dumblą vešiančios bendrovės atstovai. Jie atvyko parodyti parengtus planus ir suderinti su seniūnija darbų laiką.
Argumentai neįtikino
Seniūnas stebisi, kodėl tręšti pasirinktos būtent Siesikų valdos. Neslepia turįs abejonių dėl atliktų tyrimų – mano, jog rengiant planus, kas nors galėjo likti apeita. Ne visai tikri jam pasirodė ir bendrovės direktoriaus pavaduotojo paminėti skaičiai. „Iš patirties žinau, jog vienam hektarui reikėtų 50–100 tonų mėšlo, norint, kad dirvožemis pasisavintų organines medžiagas“, – sakė seniūnas.
„Kam vežti čia, o ne prie Vilniaus? Jeigu būtų viskas gerai, jokios žalos, o tik nauda – visi ūkininkai ten tos trąšos nepasidalytų. Be to, ir transportavimo išlaidos didžiulės“, – svarsto A. Kaušas.
Siesikiečius kamuoja klausimas, kiek kenksmingų bakterijų pateks į aplinką. Jaudinamasi dėl dirvožemio, kur auginama produkcija, ir pasekmių sveikatai. Dar baisiau pagalvoti apie dumblo kvapus. Argumentas dėl europiečių patirties jiems nėra svarus. „Juk nematėm, kokios būklės Europoje ta visa medžiaga“, – tvirtai savo nuomonės laikosi seniūnas.
Krovinio gabentojus išgujo
Trečiadienį Siesikus pasiekė pirmasis itin nemalonus krovinys. Keletas automobilių, vietinius kelius nubarsčiusių apdirbtų nuotekų gabalais, pristatė dumblą. Jis atvežtas į Belazariškių ir Tarakų kaimų laukus. Tačiau išversti paruošta trąša taip ir liko neišpilta. Susirinkę gyventojai teritoriją užbarikadavo automobiliais.
Žmonės nenusileido ir atvykus aplinkosaugininkams, komentavusiems egzistuojančius leidimus. Pagalbos jie kreipėsi į šiame ginče dalyvavusį Seimo narį Julių Veselką, kuris paragino ginant teises į švarią aplinką surinkti parašus.
Įvykio vietoje lankėsi savivaldybės meras Algirdas Kopūstas. Rajono vadovas sako šioje situacijoje taip pat nepalaikantis verslininkų, kurie, anot jo, „bet kokia kaina nori daryt pinigus“. Svarsto, kaip reaguotų jie arba žemę Siesikuose įsigiję bendroves valdantys užsieniečiai, jei patys gyventų šiose apylinkėse.
Pasibaisėjo meras ir dumblo, kuriuo aptaškyti keliai, gabenimo sąlygomis. „Jokiu būdu negalim leisti vežti čia tą nekvapnią masę“, – sakė jis, tikindamas, kad tam reikia užkirsti kelią.
Bendruomenei sukilus ir atvykėliams nieko nepešus, trečiadienį krovinys iškeliavo atgal. Žmonės pasiryžę atremti ir kitus pasikartosiančius atvejus. O kol kas laukiama ir savivaldybės vadovų, pažadėjusių spręsti „mėšliną“ problemą, veiksmų.