Nuo šiol žuvų ištekliams padaryta žala bus apskaičiuojama pagal beveik du kartus padidintus įkainius.
Tai nustato Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas.
Aplinkos ministerija skelbia, kad 2013 m. buvo apribota verslinė žvejyba ir dešimteriopai padidinti žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainiai. Nuo tada daugelyje ežerų žuvų padaugėjo, bet kai kurių iš jų – ūsorių, skersnukių, ungurių, salačių, plačiažnyplių vėžių – išteklių tebėra pernelyg mažai, vandens telkiniuose vis dar trūksta plėšriųjų žuvų.
Kaip numato pakeistoji žuvų ištekliams padarytos žalos apskaičiavimo tvarka, visi baziniai įkainiai, kurie nekeisti nuo 2013-ųjų, yra proporcingai padidinti. Pavyzdžiui, už neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį pažeidėjas turės sumokėti ne 580 eurų, bet 970 eurų. Sterlei ir vaivorykštiniam upėtakiui nustatyti tokie pat žalos atlyginimo įkainiai, kaip ir kitoms nevietinėms rūšims: baltajam amūrui, karpiui, plačiakakčiui – 100 eurų.
Pakeista ir iki šiol galiojusi nuostata neskaičiuoti žalos už neteisėtai sugautas, bet paleistas žuvis. Nuo dabar teks atlyginti žalą už visas neteisėtai sužvejotas ir laikomas, apribojant jų laisvą plaukiojimą, žuvis ir vėžius, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo. Juk neteisėtai sugauti vėžiai, unguriai, net ir sudėti į tarą be vandens, išlieka gyvybingi, bet traumuojasi, patiria stresą. Dalis iš tinklelio paleistų žuvų, mokslinių tyrimų duomenimis, žūva po kelių dienų ar net savaičių.
UŽ inf.
