Lėlių teatrui Ukmergėje skaičiuojant dvidešimtuosius metus, 2007–2008 metais, jo įkūrėjos Natalijos Kovarskienės kadaise išsakyta mintis suburti lėlių teatre ir suaugusiųjų grupę, realizavosi. „Katino Murklio“ teatre pradėjo vaidinti suaugusieji, veikė ir vaikų grupės.
Greta mažųjų spektaklių 2007-aisiais „Katino Murklio“ teatre pirmą kartą buvo pastatytas suaugusiųjų spektaklis, skirtas vaikams. Premjera vyko spalio mėnesį. Suaugusiųjų grupė debiutavo spektakliu „Molio Motiejukas“ („Molio Motiejukas“ drąsiai žengia pirmuosius žingsnius. Gimtoji žemė, 2007-10-23, Nr. 118). Spektaklyje vaidino Jolanta Žvirblytė, Skaistė Vasiliauskaitė ir pati N. Kovarskienė. Lėles spektakliui gamino Erikas Druskinas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pirmą kartą spektaklio branduolį Ukmergės kultūros centre sudarė teatro profesionalai – N. Kovarskienė, S. Vasiliauskaitė ir E. Druskinas – visi trys turintys teatrinį išsilavinimą.
Debiutas buvo sėkmingas – spektaklis rodytas ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje. „Lietuvių liaudies pasaka „Molio Motiejukas“ daugumai gerai žinoma. […] Prancūzijoje kūręs Oskaras Milašius pagal šios pasakos motyvus prancūzų vaikams pateikė savitą versiją. Šiemet „Molio Motiejukas“ dar kartą keliaus į Prancūziją, jis bus vaidinamas teatro scenoje“ (Molio Motiejukas“ drąsiai žengia pirmuosius žingsnius. Gimtoji žemė, 2007-10-23, Nr. 118).
Rašyta, kad idėja kurti profesionalų spektaklį kilo, sužinojus apie Prancūzijos mieste Albi FOL centro organizuojamą projektą, kuriuo siekta supažindinti Prancūzijos vaikus su įvairių šalių profesionaliuoju teatru. Spektaklis kurtas, galvojant, ką pasiūlyti Prancūzijos vaikams, siekiant kitataučiams pristatyti lietuvių kultūrą, atskleisti mūsišką mentalitetą. Todėl ir buvo pasirinkta lietuvių liaudies pasaka, o scenografija kurta tik iš natūralių medžiagų. Teatras Prancūzijoje spektaklį rodė gruodžio 9–16 dienomis vaikų mokyklėlėse bei darželiuose, Tarno departamente. Prieš gastroles teatras vadino Ukmergės rajono mokyklose bei darželiuose. Be kita ko, teatras Prancūzijoje buvo oficialiai pakviestas vizito ir į Albi savivaldybę („Molio Motiejukas“ drąsiai žengia pirmuosius žingsnius. Gimtoji žemė, 2007-10-23, Nr. 118).
Po gastrolių Prancūzijoje publikuotas Danos Kamarauskienės (dabar – Arnaud) straipsnis, kurios dėka ir užsimezgė ryšis tarp „Katino Murklio“ teatro bei FOL organizacijos. Kad „Molio Motiejukas“ būtų įtrauktas į FOL 2007–2008 mokslo metų kultūrinę programą, teatras turėjo labai atsakingai pasiruošti – visų pirma, užtikrinti aukštą profesionalumo lygį, be to, iš anksto atsiųsti spektaklio nuotraukas bei vaizdo įrašą, kurį vertino komisija, vyko intensyvus susirašinėjimas. Be to spektaklį turėjo pasirinkti bent penkios ugdymo įstaigos (Kamarauskienė Dana. „Molio Motiejukas“ Prancūzijoje. Gimtoji žemė, 2008-01-10, Nr. 4). Ruošiant spektaklį Prancūzijai buvo parengta fonograma su tekstu prancūzų kalba, skirtu intarpuose paaiškinti, kas vyksta scenoje, kurį įrašė Alma Kubrakovienė.
Rašyta, jog „FOL organizacijos kultūros skyriaus vedėjo J. M. Combelles vertinimu, spektaklis pastatytas itin profesionaliai, nesuskaičiuojamai įdėta laiko ir pastangų, apgalvota kiekviena detalė, puikios dekoracijos. Lietuvių kalba vaidintas spektaklis buvo labai vertinamas už prancūziškus intarpus, kurie paaiškino, kas vyks pasakoje toliau. Vaidinimą stebėjusiems šešiems šimtams vaikų tai buvo kitos kultūros ir kitos šalies pažinimas“ (Kamarauskienė Dana. „Molio Motiejukas“ Prancūzijoje. Gimtoji žemė, 2008-01-10, Nr. 4). Galvota apie tolimesnį FOL ir Ukmergės kultūros centro bendradarbiavimą.
2008-uosius suaugusiųjų grupė pradėjo padovanodama spektaklį Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos vaikams (Dovanojo šventę. Gimtoji žemė, 2008-01-10, Nr. 4).
Spektaklį teatras rodė ir Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos surengtame renginyje „Eurokokteilis“ (Eurokokteilyje – muzika, poezija ir picos… Griškevičienė Rasa. Gimtoji žemė, 2008-05-22, Nr. 55).
„Molinuko“ apžiūroje „Molio Motiejukas“ buvo pastebėtas ir įvertintas komisijos. 2008-aisiais teatras ir jo vadovė N. Kovarskienė buvo apdovanoti aukščiausiu šalyje mėgėjų kolektyvų įvertinimu – „Aukso paukšte“. Apdovanojimas skirtas „už reikšmingą bei aktyvią meninę veiklą“. Vertinant pretendentus, atsižvelgiama į kūrybiškumą, produktyvų darbą, originalius projektus, vaikų ir jaunimo lavinimą, įnašą į tradicinę lietuvių liaudies kultūrą. Lietuviškų tradicijų puoselėjimas, gebėjimas žiūrovui pateikti autentišką meną, gilinimasis į vertybes – svarbūs kriterijai. Teatras „Molio Motiejuką“ apdovanojimų įteikimo šventėje rodė Nacionalinio dramos teatro Mažojoje scenoje, kartu vaidino ir E. Druskinas (Ukmergiškiai įvertinti „Aukso paukšte“. Ukmergės žinios, 2009-03-10, Nr. 18; Aukso paukštė nutūpė Ukmergėje. Gimtoji žemė, 2009-03-19, Nr. 30).
Rašyta, kad studijoje nuolat veikia trys grupės – vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų. Režisierė N. Kovarskienė jau dalijosi naujo suaugusiųjų grupės spektaklio planais pagal lietuvių liaudies pasakas apie lapės gudrybes (Aukso paukštė nutūpė Ukmergėje. Gimtoji žemė, 2009-03-19, Nr. 30).
Spektaklis „Molio Motiejukas“ rodytas 2009-ųjų Atvelykio šventėje Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje (Pulkauninkienė Stasė. Ukmergiškiai vaidino Rumšiškėse. Gimtoji žemė, 2009-04-25, Nr. 45). Taip pat Vaikystės šventėje Ukmergėje (Ukmergės žinios, 2009-05-29, Nr. 40). Tuo pačiu buvo ruošiamas ir naujas spektaklis.
Suaugusiųjų trupė ne tik intensyviai vaidino ugdymo ir kultūros įstaigose, bet ir pasirodė daugumoje svarbiausių (masiškiausių) rajono renginių.
2009-ųjų gruodžio 30 d. „Katino Murklio“ teatro suaugusiųjų grupė parodė naują lėlių teatro spektaklį pagal lietuvių liaudies pasakas „Lapės gudrybės“ (Ukmergės žinios, 2009-12-22, Nr. 98; Ukmergės žinios, 2009-12-24, Nr. 99).
Lėles ir dekoracijas sukūrė E. Druskinas. Tam buvo naudojamos natūralios medžiagos ir spalvos. Kostiumus siuvo Egidija Merenanu. Vaidino Rasa Graužinienė, S. Vasiliauskaitė, N. Kovarskienė (Aš, gudruolė Lapė, kviečiu visus į aukštojo mokslo mokyklą. Gimtoji žemė, 2009-11-12, Nr. 127)
Šis spektaklis 2010-ųjų gegužės 1–9 dienomis taip pat rodytas Prancūzijoje. Teatras vaidino aštuonis kartus septyniose skirtingose vietovėse, po spektaklių aktorės bendraudavo su vaikais, pristatydavo lėles (Vasiliauskaitė Skaistė. Katino Murklio kelionė į Prancūziją. Gimtoji žemė, 2010-05-13, Nr. 52).
Spaudoje publikuotas interviu su režisiere N. Kovarskiene, kuriame ji dalijosi savo patirtimi. Ji papasakojo, kad pradžioje lėlių teatras buvo įkurtas valdžios įpareigojimu, nes tokio žanro Ukmergėje trūko, tačiau vėliau juo pati taip susidomėjo, kad greta dramos režisūros dar įgijo lėlių teatro režisūros specializaciją ir dirbo šioje srityje jau dvidešimt penkerius metus.
„Katino Murklio“ teatras balandį ruošėsi spektaklį „Lapės gudrybės“ pristatyti „Molinuko“ atrankoje. Apie darbo specifiką režisierė sakė, jog, norėdama rasti kūrinius spektakliams, turi daug skaityti specifinės literatūros, be to, lėlių teatre režisierių įpareigoja tam tikras įvaizdis. Kalbėjo apie režisieriaus ir dailininko bendro darbo svarbą, nes dailininkas rūpinasi estetiniu vaizdu, o režisieriui svarbu, kaip lėlės bus valdomos. „Kartais man visiškai nesvarbu, kokios spalvos bus lėlės akys. Tačiau visuomet noriu žinoti, kaip tą lėlę reikės valdyti“, – sakė N. Kovarskienė. Pasak jos, svarbu spektaklį rodyti ne tik žiūrovams, bet ir kolegoms, kad galėtum aptarti. Paaiškino, kad lėlių teatre režisierius dirba su lėlėmis ir aktoriais, nors aktoriai yra nematomi – publika mato tik lėles, o aktorius nepasirodo žiūrovui, tačiau lėles reikia mokėti valdyti ir įgarsinti, tai reikalauja dėmesio sutelkimo ne tik į lėlę, tad scenai reikia pasiruošti. Režisierė taip pat kalbėjo apie atsakomybę, dirbant grupėje. Sakė, kad jai pačiai įdomiausia dirbti su mažiausiais – šešiamečiais (Vasiliauskaitė Skaistė. Režisierius be aktorių – ne kūrėjas. Gimtoji žemė, 2010-04-15, Nr. 41).
Iš publikacijos sužinome, kad tuo metu režisierė be darbo kultūros centre dar A. Smetonos ir J. Basanavičiaus gimnazijose vedė teatro pamokas. Balandžio 23 d. J. Basanavičiaus gimnazijoje ruošėsi premjerai – „Sudegusio teatro istorijos“ pagal Kosto Ostrausko pjeses, o gegužės 14 d. A. Smetonos gimnazijoje – pristatyti Moljero „Miestelėnas bajoras“. Taip pat planavo šiuos spektaklius rodyti miesto viešojoje bibliotekoje, o per miesto šventę – viešose miesto erdvėse. Režisierė kalbėjo apie „Nematomą teatrą“, kurio tikslas – išprovokuoti žmonių reakcijas. Apie darbą su gimnazistais režisierė sakė, jog ieško naujų raiškos formų, domisi A. Boalio pedagogine sistema, paremta „Nematomojo teatro“ metodu (Vasiliauskaitė Skaistė. Režisierius be aktorių – ne kūrėjas. Gimtoji žemė, 2010-04-15, Nr. 41).
Apie režisieriaus darbą N. Kovarskienė sakė: „Taip atrodo, kad režisierius yra vadovas, bet iš tikrųjų režisierius yra marionetė, priklausoma nuo aktorių. Režisierius be aktorių nieko negali padaryti. Užtenka, kad į repeticiją neateitų vienas asmuo, ir ji žlunga, niekas negali judėti į priekį“ (Vasiliauskaitė Skaistė. Režisierius be aktorių – ne kūrėjas. Gimtoji žemė, 2010-04-15, Nr. 41).
2010-aisiais „Lapės gudrybės“ liepą rodytos Taujėnuose, kur dvaro svirne vyko teatrų festivalio „Prie dvaro“ vaikams skirta popietė „Senojo svirno pasakos“ (Ukmergės žinios, 2010-04-30, Nr. 32; Gimtoji žemė, 2010-07-01, Nr. 72).
Rugsėjį pasaka vaidinta Pabaisko (Šventosios) mūšio 575-erių metų sukakčiai paminėti skirtoje šventėje Pabaiske (Ukmergės žinios, 2010-08-27, Nr. 64; Gimtoji žemė, 2010-08-28, Nr. 96).
2011-ieji metai teatrui prabėgo intensyviai vaidinant visoje Lietuvoje.
Tų metų Vilniaus Kaziuko mugėje, skirtoje regionų metams, spektaklis „Lapės gudrybės“ rodytas Nepriklausomybės aikštėje įrengtoje scenoje (Krikštaponytė Eglė. Kaziuko mugėje prisistatys ir ukmergiškiai. Gimtoji žemė, 2011-03-03, Nr. 25; Krikštaponytė Eglė. Muge ukmergiškiai liko patenkinti. Gimtoji žemė, 2011-03-08, Nr. 27).
Suaugusiųjų grupė naujus spektaklius statė su palyginti nemažomis (kelerių metų) pertraukomis, kiekvieną spektaklį rodydama plačiai visame rajone, važinėdama po Lietuvą ir išvykdama į užsienį.
Greta suaugusiųjų trupės režisierė N. Kovarskienė tęsė darbą su vaikais ir jaunimu.
2012-ųjų metų gegužės 18 d. „Katino Murklio“ teatro jaunimo studija pakvietė į spektaklio „Balaganėlis“ premjerą (Ukmergės žinios, 2012-05-11, Nr. 36). Rašyta, kad spektaklyje naudota minimali mobili scenografija, gyva muzika, jauni aktoriai gerai vaidino komiškas situacijas (Jaunimo studijos aktoriai vaidino „Balaganėlį“, Gimtoji žemė, 2012-05-24, Nr. 59).
Apie „Katino Murklio“ teatro suaugusiųjų grupės pastatymus rašyta, kad abu spektakliai kupini liaudiško humoro ir išminties, skatina domėtis lietuvių tautosaka, tradicijomis, sekti senolių vertybėmis („Katino Murklio“ teatras keliauja po Lietuvą. Gimtoji žemė, 2012-09-20, Nr. 108). Su „Lapės gudrybėmis“ kolektyvas dalyvavo Veliuonos ir Pasvalio miestų šventėse, lankėsi Šilalės rajono ugdymo įstaigose.
Tais metais N. Kovarskienė rengė jaunimą kultūros centro kalėdiniam spektakliui.
2013 ir 2014 metais įrašų „Ukmergės žiniose“ nebuvo. 2014-aisiais besibaigiant sezonui Katino Murklio teatro vaikų ir jaunimo grupė jau ruošėsi dalyvauti Dainų šventėje pirmą kartą surengtoje teatro dienoje „Dyvų dyvai“, kuri buvo skirta K. Donelaičio metams. Teatras statė vieną iš Donelaičio pasakėčių apie šūdvabalį, taip pat ruošėsi dalyvauti bendrame projekte – poemos „Metai“ skaityme, kurio repeticija vyko Druskininkuose.
2015-aisiais spaudoje yra įrašas apie jaunimo grupės „Balaganėlis“ naujo spektaklio „Antipasaulis“ premjerą gegužės 15 d. (Ukmergės žinios, 2015-05-15, Nr. 37). Šiai grupei taip pat vadovavo N. Kovarskienė.
Tuo metu suaugusiųjų grupė jau vaidino naują spektaklį pagal lietuvių liaudies pasakas apie velnius „Buvo, buvo, kaip nebuvo“. Lėles jam sukūrė Rimantas Jacunskas. Spektaklyje vaidino tos pačios aktorės, kaip ir „Lapės gudrybėse“, tačiau grupė pasipildė dar vienu žmogumi. Prie „Katino Murklio“ teatro suaugusiųjų grupės prisijungė G. Tušienė, kuri buvo atsakinga už įgarsinimą bei administravimą. Ji taip pat pasiuvo lininius rūbus.
Reikia paminėti, kad statant tiek pirmąjį, tiek antrąjį suaugusiųjų grupės spektaklius, teatrą parėmė savivaldybė, skyrusi lėšų tam, kad teatras galėtų nusisamdyti profesionalų lėlininką. Trečiajam spektakliui taip pat ieškota paramos, bet ją pritraukti tapo vis sunkiau. Teatrui teko kaupti savus resursus ir scenografiją gaminti iš sukauptų lėšų.
2015-ųjų lapkritį spektaklis „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ rodytas Antakalnio III kaimo kultūros namuose (Ukmergės žinios, 2015-11-14, Nr. 88).
Teatras, vadovaujamas N. Kovarskienės, pastatymams medžiagą kryptingai rinkosi iš lietuvių liaudies pasakų. Lėlės, scenografija, muzika ir visa spektaklių stilistika buvo artima lietuvių tautosakai, siekiant pristatyti ir puoselėti nematerialųjį tautos paveldą. Spektakliuose skambėjo lietuviškos patarlės, priežodžiai, greitakalbės, mįslės, minklės, dainuškos.
Nuo spektaklių iki edukacijų
2016-aisiais, siekiant vystyti teatro veiklas, o konkrečiai planuojant surengti respublikinį lėlių teatrų festivalį „Aukso paukščių rojus“ buvo įkurta viešoji įstaiga „Katino Murklio teatras“. Įkūrėja ir direktorė – N. Kovarskienė.
Festivalis „Aukso paukščių rojus“, kuriame susirinkdavo visi „Aukso paukštėmis“ apdovanoti lėlių teatrai bei kiti svečiai, gimė Rokiškio rajono Bajorų teatro „ČIZ“, vadovaujamo režisierės Nijolės Čirūnienės, iniciatyva. Keletą kartų festivalis vyko Rokiškio rajone, Bajoruose. Galvota apie keliaujantį festivalį, kasmet vykstantį vis kitame rajone, kur veikia „Aukso paukštę“ pelnęs lėlių teatras. 2016-aisiais nutarta festivalį surengti Ukmergėje, kur jo šeimininku tapo „Katino Murklio“ teatras. Tai metais Ukmergės rajono Veprių miestelis buvo paskelbtas mažąją Lietuvos sostine, tad Vepriuose surengtas dviejų dienų festivalis įsipynė į mažosios sostinės renginių programą. „Aukso paukščių rojus“ vyko liepos 1 – 2 dienomis. 2017-aisiais festivalis iškeliavo į Dubingius, Molėtų rajoną.
„Katino Murklio“ teatro suaugusiųjų grupės gastrolės buvo išties intensyvios. Spektaklį „Buvo. Buvo, kaip nebuvo“ teatras 2016-aisiais rodė balandžio 21 d. Rokiškyje, 22 d. – Garliavoje, 27 d. – Valuose. Gegužės 5 d. dalyvavo „Molinuko“ atrankoje Panevėžyje, 7 d. vaidino Jurbarke, 23 d. – Birštone, lapkričio 17 d. – Plungėje, 18 d. – Balninkuose, Molėtų rajone, 23 d. Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje, 24 d. – Ukmergės Užupio pagrindinėje mokykloje, 29 d. – viešojoje bibliotekoje. Gruodžio 2 d. pasirodė Ukmergės „Šilo“ progimnazijoje, 5 d. – Panevėžyje, 23d. – Musninkuose, Širvintų rajone, 28 d. Lyduokiuose, Ukmergės rajone. Ir tai – tik dalis vietovių, kurias apkeliavo teatras. Tolimesniuose regionuose per dieną būdavo rodomi du trys spektakliai.
2016-ųjų gruodžio 9 – 12 dienomis teatras viešėjo Islandijoje, kur rodė spektaklį „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ ir vedė vakaronę lietuvių bendruomenei.
2017-aisiais, minint Kultūros dieną, „Katino Murklio“ teatras ir jo vadovė N. Kovarskienė apdovanota už sėkmingiausią 2016-ųjų metų projektą .
2017-aisiais spektaklis „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ toliau rodytas balandžio 3 d. Ukmergės Meno mokyklos Dailės skyriuje, 20 d. Molėtuose vykusiame festivalyje „Rudnosiukas“, rugsėjo 8 d. – Zuikio Puikio teatre Utenos miesto šventėje, 9 d. Pabaisko mūšio minėjimui skirtame renginyje.
Tiesa, viešoji įstaiga buvo įkurta ne vien festivalio organizavimui, bet ir siekiant pritraukti lėšas naujiems pastatymas bei plėtoti teatro suaugusiųjų grupės veiklas įvairesnėmis kryptimis. Galvota apie stovyklas, edukacijų vedimą. Teatras ir toliau veikė kaip Ukmergės kultūros centro vienetas, o per viešąją įstaigą buvo planuojama teikti paraiškas įvairių fondų konkursų paramai pritraukti.
Kurį laiką teatras toliau rodė spektaklį „Buvo, buvo, kaip nebuvo“. Su šiuo spektakliu 2017 metų rugpjūčio pabaigoje vyko vaidinti lietuvių bendruomenei Norvegijoje.
N. Kovarskienė tęsė darbą su vaikais. Ruošiantis respublikinei Dainų šventei vaikų grupė statė spektaklį pagal Vydūno pasaką „Lietuvos pasakėlė“. 2018-aisias balandžio 27 d. Ukmergės kultūros centre vyko „Lietuvos pasakėlė“, premjera. O liepos 11 d. spektaklis rodytas šimtmečio Dainų šventėje.
Pasibaigus 2018–2019-ųjų metų sezonui ir darbo sutarčiai, N. Kovarskienė naujos sutarties dėl lėlių teatro režisierės pareigų Ukmergės kultūros centre nebesudarė. Kultūros centre „Katino Murklio“ lėlių teatro nebeliko, tačiau veiklą tęsė viešoji įstaiga.
2019-ųjų gruodžio 14 d. „Katino Murklio“ teatras pristatė naują spektaklį „Negirdėta, neregėta pasaka“ taip pat pagal lietuvių liaudies pasakas. Išsikrausčius iš kultūros centro, spektaklis buvo repetuojamas privačiame bute. Lėles spektakliui gamino R. Jacunskas. Scenografija ir lėlės vėlgi apmokėtos iš teatro sukauptų resursų. Spektaklyje vaidino N. Kovarskienė, S. Vasiliauskaitė-Dančenkovienė ir naujai prisijungusi Silvija Puodžiūnaitė, prieš tai lankiusi teatro užsiėmimus pas N. Kovarskienę vaikų ir jaunimo grupėse, o dabar įgijusi scenografės specialybę. Ji taip pat pridėjo savo ranką prie pastarojo spektaklio scenografijos.
Spektaklio rodymui buvo gautas kultūros pasas, tačiau 2020-ųjų pavasarį Lietuvoje prasidėjusi pasaulinė COVID-19 pandemija ir karantinas sujaukė teatro planus. Iki karantino spektaklis parodytas vos keletą kartų. 2020-aisiais spektaklis „Neregėta, negirdėta pasaka“ tarp pirmojo ir antrojo karantino dar rodytas Ukmergės rajone birželio mėnesį stovyklavietėje Vepriuose, liepą – festivalyje „Prie dvaro“ Taujėnuose, o rugsėjį Aukštaitijos regiono lėlių teatrų festivalyje „Kai atgyja lėlės“ Rokiškyje. Po antrojo karantino spektaklis neberodytas visai.
Vis tik teatras veiklą tęsė kitomis formomis. 2020-aisiais pritraukęs projektinių lėšų rugsėjo mėnesį rengė teatro meno edukacijas rajono mokyklose. Vaikus supažindino su miriorama, stalo lėlėmis ir kitomis lėlių teatro formomis.
2021-aisiais lapkritį–gruodį, tebesitęsiant pasaulinei pandemijai ir griežtai ribojant gyvus renginius, „Katino Murklio“ teatro lėlės dar kartą keliavo į Islandiją, kur su jomis buvo kuriami Islandijos lietuvių mokyklos „Trys spalvos“ Advento kalendoriaus teatralizuoti vaizdo įrašai.
2023-iaisiais vėl ėmėsi naujo pastatymo ir rugsėjo 15 d. pakvietė į spektaklio visai šeimai „Ypatingas berniukas Nukas“ premjerą. Šįsyk spektaklio pagrindu tapo ne lietuvių liaudies pasaka, o šiuolaikinė autorinė kūryba – Audros Baranauskaitės ir Linos Itagaki paveikslėlių knyga „Nukas“. Scenografiją ir lėles kūrė S. Puodžiūnaitė. Tam buvo pritrauktos projektinės bei panaudotos teatro lėšos. Spektaklį režisavo S. Vasiliauskaitė-Dančenkovienė, konsultavo N. Kovarskienė. Vaidina S. Vasiliauskaitė-Dančenkovienė ir Loreta Talutienė. Spektakliui sukurtos originalios autorinės dainos, jame įpinta žaidimų, įtraukiančių vaikus į veiksmą. Spektaklyje susipina skirtingos lėlių teatro formos – lėlės, šešėliai, objektai. Spektaklis sėkmingai rodomas rajone ir šalyje. „Ypatingas berniukas Nukas“ Ukmergės rajone rodytas rugpjūčio 11 d. – Deltuvoje, rugsėjo 23 d. Žemaitkiemyje vykusiame „Angelų Sargų kermošiuje“, lapkričio 7 d. „Tėkmės“ mokykloje, Pabaiske, gruodžio 15 d. Vidiškiuose, 18 d. lopšelyje-darželyje ‚Žiogelis“, taip pat spalio 7 d. Kamajuose, Rokiškio rajone, gruodžio 17 d. Marijampolėje.
2022 ir 2023 metais viešoji įstaiga „Katino Murklio teatras“ rengė tęstinį projektą „Teatro štrichai“ ir pritraukė lėšų mokymams, kuriuos vedė teatro profesionalai rajono teatralams mėgėjams, bei mėgėjų teatrų festivaliui „Teatro štrichai 2023“, kuris vyko 2023-iųjų rugsėjo 15–16 dienomis. Tikimasi, kad festivalis taps tradiciniu, rengiamu kas dvejus metus, o profesionalų mokymai – kas metus.
Taip pat teatro planuose yra numatyta atgaivinti lėlių teatrų festivalį „Debesų avytė“.
Dar liko neįgyvendinta viena režisierės N. Kovarskienės ne vienus metus puoselėta mintis – pastatyti lėlių teatro spektaklį suaugusiesiems, pagrįstą etnologiniais pasakojimais apie pasaulio, vyro ir moters sutvėrimą, santykius. Tuo tikslu režisierė jau turi surinkusi nemažai medžiagos. Kadangi teatras veiklą tęsia, galimai ši mintis dar realizuosis.
Autorės nuotr.
Prie straipsnio panaudotos autorės asmeninio archyvo bei laikraščių „Gimtoji žemė“ ir „Ukmergės žinios“ publikacijų nuotraukos:
Gimtoji žemė, 2007-10-23, Nr. 118; 2008-01-10, Nr. 4; 2008-05-22, Nr. 55; 2009-03-19, Nr. 30; 2009-04-25, Nr. 45; 2009-11-12, Nr. 127
Ukmergės žinios, 2009-03-10, Nr. 18
