Ukmergės rajone, kaip ir visoje šalyje, ką tik baigėsi aplinkosaugininkų vykdyta akcija, susijusi su aplinkos oro taršos prevencija ir neteisėto atliekų deginimo kontrole. Tarp pažeidimų – ir atliekų, ir žolės deginimo atvejai, „uždirbę“ pinigines baudas.
Akcija „Kaminukas“ buvo rengiama vasario 1 – kovo 31 dienomis. Tikslas – patikrinimai pramoniniuose bei gyvenamuosiuose rajonuose. Stebėta, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas.
Šalyje taip pat tikrintos transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, ar jose nedeginamos atliekos.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistės Ievos Krikštopaitytės, Ukmergėje per akciją iš viso buvo patikrinti 5 ūkio subjektai ir 3 fiziniai asmenys.
„Nustatytas vienas atliekų deginimo atvejis, už kurį paskaičiuota 100 eurų žala aplinkai ir paskirta piniginė 30 eurų bauda, – teigė ji. – Taip pat akcijos metu fiksuotas žolės deginimo atvejis Pabaisko seniūnijoje. Dėl išdegintos žolės ploto paskaičiuota žala aplinkai – 592 eurai, byla buvo perduota administracinių bylų nagrinėjimo skyriui, kad priimtų nutarimą.“
Pašnekovė priminė ir apie kitus mūsų rajone aplinkosaugininkų neseniai vykdytus patikrinimus. Nuo sausio 1 d., sakė ji, buvo atlikti 6 gyvosios gamtos apsaugai skirti reidai. Nustatyti 3 pažeidimai, 2 iš jų – šiurkštūs.
Vieną tokių padarė brakonierius Šventupės kaime, sugavęs 14 lydekų. Jam buvo paskirta 120 eurų bauda, konfiskuotas ledo grąžtas, 10 šakotinių, visos sugautos žuvys. Be to, paskaičiuota žala žuvų ištekliams, kuri siekia 2 030 eurų.
Netrukus aplinkosaugininkai fiksuos ir kitokio pobūdžio pažeidimus. Anot I. Krikštopaitytės, Aplinkos apsaugos departamento valdybos gegužės 1–31 dienomis vykdys sustiprintą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo kontrolę. Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcija kartu su kolegomis specialistais iš Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų priklauso šio departamento Vilniaus valdybai.
Liepsnoja žolė
Masiškai deginama pernykštė žolė yra ir ugniagesių galvos skausmas. Praėjusią savaitę ugniagesiai gelbėtojai net 18 kartų vyko gesinti mūsų rajono atvirose teritorijose kilusių sausos žolės gaisrų. Jie, Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos teigimu, buvo apėmę apie 2 500 arų dydžio plotą.
Vienas didesnių gaisrų dėl tvarkomų sugrėbtų sausų lapų šeštadienį buvo kilęs Deltuvos seniūnijos Vengrių kaime. Atvira liepsna degė 6 pastatai, išdegė 50 arų žolės. Sudegė medinis tvartas, 2 lauko rūsiai, ūkinis pastatas, medinė malkinė ir lauko virtuvė. Ugniagesiai nuo liepsnų išsaugojo gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą. Gaisro pavojus buvo kilęs ir šalia esančiam miškui.
Vien balandžio 8-ąją šalies ugniagesiai per visą parą vyko gesinti 71 žolės gaisrą. Jų metu išdegė beveik 95 ha atvirų teritorijų. Balandžio 5–7 d. Lietuvoje užfiksuoti 393 žolės gaisrai, kurių metu išdegė 363 ha teritorijų.
Skelbiama, kad kovą šalyje kilo 562 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 790 hektarų. Iš viso nuo metų pradžios užgesinta per 1 400 žolės gaisrų, jų metu išdegė daugiau kaip 1 700 ha.
Dega ir miškai
Aplinkos ministerija informuoja, kad praėjusį savaitgalį šalies miškuose teko gesinti dešimt gaisrų, kilusių ugniai persimetus iš pievų, kuriose buvo padegta pernykštė žolė. Liepsnojo 26 ha miško.
Iš viso per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje kilo 2 636 gaisrai. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, balandžio mėnesį vidutiniškai kyla daugiau kaip 1 100 gaisrų atvirose teritorijose, išdeginančių per 1,4 tūkst. hektarų (iš jų 90 proc. sudaro pievos).
Pasak specialistų, kai orai sausi ir vėjuoti, pakanka ir kelių akimirkų liepsnai išplisti didelėje teritorijoje. Nevaldoma ugnis iš pievų dažnai persimeta į durpynus, miškus, lengvai apima neseniai atsodintą mišką, jaunuolynus.
Nuo metų pradžios Lietuvos miškuose užregistruoti 27 gaisrai, apėmę 60 ha plotą. 18 iš jų kilo privačiuose miškuose ir apėmė 38 ha.
Draudžia įstatymas
Aplinkosaugininkai taip pat primena reikalavimus po žiemos tvarkantis soduose, daržuose. Susidariusias žaliąsias atliekas reikėtų ne deginti, o kompostuoti ar pristatyti į tokių atliekų tvarkymo aikšteles, nes jas deginant į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis. Surinktų augalų ar jų dalių deginimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauke leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Tiesa – kai toks deginimas neprieštarauja vietos savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms. Deginimas turi būti nuolat stebimas. Baigus deginti smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti užpilant vandeniu, smėliu.
Tačiau surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat – miestuose ir miesteliuose.
Baudos
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus asmenims gali būti skirta nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą asmenims – nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
