Du vienas šalia kito esantys, besiribojantys žemės sklypai Želvos seniūnijos Karališkių kaime įžiebė konfliktą tarp jų naudotojų. Sumaištį sukėlė atlikti ribų matavimo darbai, po kurių tos sklypų ribos susipainiojo. Kodėl – teks aiškintis specialistams.
„Ukmergės žinių“ skaitytoja Nijolė Barišauskienė pasakojo, jog pono R. D. sklype ji nuomojasi penkis hektarus žemės. Šį sklypą žmogus paveldėjo. Visus juos moteris ketinusi iš vyro pirkti. Tačiau, ponios Nijolės teigimu, planus sujaukė geodezininkas, kuriam ji ir turinti priekaištų.
Pasakojo, jog neseniai buvo atlikti ir šalia esančio besiribojančio sklypo, priklausančio ponui A. R., geodeziniai matavimai. Geodezininkas esą savavališkai nurėžė 70 arų R. D. žemės. Todėl skaitytoja nuogąstauja nebegalinti pretenduoti į tuos penkis hektarus, mat „jų dabar likę gerokai mažiau, kai tuos 70 arų atėmė“. Su skundais ji kreipėsi į Želvos seniūniją, Ukmergės žemėtvarkos skyrių.
Kas suklydo – neaišku
Želvos seniūnas Kęstutis Mikalajūnas pasakojo apie šį atvejį, kai, anot jo, dėl žemės pykstasi kaimynai, girdėjęs. Taip pat papasakojo, kodėl, jo manymu, galėjo kilti konfliktas.
„A. R. atsiėmė tėvų žemę – nuosavybė jam buvo atstatyta anksčiau ir jis turėjo šio sklypo planą, pirmas pasidarė geodezinius matavimus ir įsikalė kuolą. O po dešimt metų gretimo sklypo nuosavybė buvo atstatyta ir kitam asmeniui: jis irgi daros geodezinius, bet „nebetelpa“ tam sklype – „užlipo“ ant A. R. žemės sklypo ribos. Todėl nori tą kampą atsiimti“, – sakė seniūnas.
„Per tuos metus keitės įstatymai, žemės buvo „kilnojamos“… Nežinau, kas suklydo: ar matininkai matuojant, ar čia kokie piktavaliai… Jei naujai matuota – klaida gal įvyko kažkur“, – svarsto jis.
Teisūs abu
Seniūnas abejoja, ar konfliktas užsibaigs be teismo: „Šiaip čia tas atvejis, kai lyg ir abu teisūs. Ginčas lygioj vietoj. Ar verta pyktis dėl tų kelių metrų? Tačiau jeigu jiems tai – didelė problema, manau, teismas galėtų nustatyti ir rasti sprendimą.“
Girdėjęs seniūnas ir tokių kalbų, jog A. R. kaltinamas užgrobęs tą dalį žemės, kuri po naujų matavimų priklauso R. D. Tačiau prieš tai ji juk ir buvo paties A. R… Kad pastarasis neteisus, įsitikinusi ir ponios Nijolės šeima, kuri suinteresuota įsigyti žemės iš R. D.
Sužymėta nelegaliai?
Šią painią situaciją paaiškino darbus A. R. žemės sklype atlikęs Egidijus Kamarauskas, UAB „Aterra“ vadovas. „Jam 1994 m. buvo suprojektuotas ir grąžintas žemės sklypas. A. R. turi planą, parengtą tais metais, ir nuo tos dienos naudoja tą sodybos sklypą. 2004 m. buvo suprojektuotas kitas sklypas, kurį iš buvusių šeimininkų paveldėjo giminaitis R. D. Kodėl jo sklypas buvo „užneštas“ ant A. R. sklypo – reiktų domėtis, kelt archyvines bylas“, – sakė E. Kamarauskas.
„Tačiau pirmiausia juk A. R. sklypas buvo suprojektuotas – jis ir turėjo būti informuotas, jei neteisingai kažkas“, – aiškino pašnekovas.
Pasakojo, jog neseniai, ženklinant ribas, buvo kviesti abu besiribojančių sklypų savininkai. „Ženklinimų darbus man reikėjo atlikti būtent pagal A. R. turimus dokumentus – tokį atsakymą gavau iš žemėtvarkos skyriaus. R. D. sklype dirbo kitas matininkas, neturintis kvalifikacijos pažymėjimo. A. R. tuomet nebuvo, o privalo dalyvauti abu, tad išeitų, jog suženklinta nelegaliai. A. R. atvažiavęs rado kuolus sustatytus ir neturi teisės jų judint… Kodėl ant jo žemės buvo „užneštas“ kito sklypo gabalas – tyčia ar netyčia – aš nežinau“, – sakė jis.
Skundą nagrinėja
Bendravęs ir su ponia Nijole, kuri dėl šios istorijos kreipėsi į mūsų redakciją. „Moteriai R. D. sklype dirbęs matininkas jo viduj surodė ribas, pagal ką suženklinta. Tačiau juk savavališkai riboženkliai sukasti, neaišku, pagal ką sustatyti. Nuo riboženklių kiek yra metrų – aš jai viską aiškinau. Pagal ką jie skaičiavo tuos 70 arų – nežinau, bet A. R. neturi kompensuot jiems tos žemės, jei R. D. matininkas ką ne taip padarė“, – įsitikinęs pašnekovas.
„Jie sudiktavo man pretenziją. Renkuosi dokumentus, skundas šiuo metu nagrinėjamas. Užgrobimo atveju ir valstybinė žemės kontrolė gali būti organizuojama. O šiuo atveju pirmiausiai reikia išvadų, ar organizuoti kitus matavimus“, – pridūrė jis.
Siūlo susitarti taikiai
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės skyriaus vedėjo Artūro Burneikos, sklypas ant sklypo „užlipti“ galėjo dėl įvairių priežasčių. „Situacijų gali būti aibė. Būna – vienas savininkas darosi matavimus, dedasi linijas – gal jų ilgiai neatitinka, arba atvirkščiai – kito savininko, su kurio sklypu ribojasi. Arba atlieka sklype matavimo darbus, įkala kuolus ir tik paskui pamato, kad negerai, nesutampa“, – sako jis.
Vedėjas siūlo geranoriškus, taikius panašių situacijų sprendimo būdus: „Jei tik sklypų kaimynai turi galimybę – susitarti, kažkuriam vienam galbūt nusileisti, geodezinius matavimus bandyti tikslinti.“
Tuo metu teismą vadina „kraštutine situacija – pinigų ir nervų švaistymu“. „Tačiau jei abu teisūs ir matavimai nė vieno netenkina – daryti savo geodezinius, kaip jam atrodo, ir tada kreiptis į teisėsaugą ir įrodinėti“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, tokių skundų nagrinėjimas jų įstaigoje užtrunka. Anot vedėjo, gali būti, jog šiuo atveju specialistams prisieis tikrinti abiejų sklypų nustatytas ribas.
