Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, žemės ūkio sektorius yra vienas rizikingiausių ekonominių sektorių, kuriame nustatomas nelegalus darbas. Nelegalaus darbo atvejų 2011 m. žemės ūkio sektoriuje nustatyta 7,90 proc., miškininkystėje – 6,86 proc. 2012 m.
Ligitos Juodvalkienės nuotr. Žemės ūkio sektoriuje nustatoma daugiausia nelegalaus darbo atvejų.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje net 29 proc. BVP sudaro šešėlinė ekonomika: ji didesnė tik Bulgarijoje (32,3 proc.), Rumunijoje ( 29,6 proc.) ir Kroatijoje (29,5 proc.). Todėl svarbu didinti nepasiturinčių asmenų užimtumą, motyvaciją integruotis į darbo rinką, taip pat legalizuoti jų pajamas.
Darbo kodekso reglamentavimas nėra pritaikytas trumpalaikio, dažnai vienkartinio pobūdžio darbų atlikimui. Darbuotojo samdymui ir atleidimui reikia sugaišti daug laiko vykdant biurokratines procedūras. Žmonėms svarbu turėti galimybę supaprastinta tvarka būti užimtiems žemės ūkio sektoriuje. Todėl siūloma sudaryti galimybę reglamentuoti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą pagal paslaugų kvitą.
Kadangi šios paslaugos yra laikino pobūdžio arba vienkartinės (pvz., akmenų ar uogų rinkimas, derliaus nuėmimas ir pan.) ir joms atlikti nereikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos, leidimų, pažymėjimų ar mokymų, todėl tokių civilinių teisinių santykių susiformavimas ypač reikalingas žemės ūkyje.
Šiuos žemės ūkio darbus dažniausiai reikia atlikti tada, kai ūkininkų užimtumas ypač didelis. Todėl dėmesys turi būti skirtas savalaikiam darbų atlikimui, o ne ilgų biurokratinių procedūrų vykdymui. Siūlomas tarpinis civilinių teisinių santykių variantas – galimybė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimui samdyti žmones pagal paslaugų kvitą.
Tai būtų griežtos apskaitos dokumentas, jį išrašytų paslaugų gavėjas. Kvite būtų nustatyti šie rekvizitai: paslaugų gavėją ir teikėją identifikuojantys duomenys; konkrečios paslaugos bei jų teikimo terminas, įkainis; atsiskaitymo už paslaugas suma, sveikatos draudimo įmokų suma ir kt.
Paslaugas vienam paslaugų gavėjui vienas teikėjas galės teikti tik 60 dienų, o jei paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams – 90 dienų per kalendorinius metus. Jei pajamos už paslaugas per nustatytą laikotarpį kalendoriniuose metuose viršys 6000 litų, jos bus apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu, t. y. 15 proc., iki 6000 litų pajamos nebus apmokestintos.
Paslaugų gavėjai mokės 9 procentus sveikatos draudimo įmokų, kurios bus skaičiuojamos nuo atlygio už suteiktas paslaugas.
Panašaus pobūdžio reguliavimas yra įdiegtas tokiose Europos Sąjungos valstybėse kaip Austrija, Italija, Prancūzija. Vertinant analogiškų įstatymų pasekmes šiose šalyse konstatuota, jog toks teisinis reguliavimas turi didelę įtaką nelegalaus darbo mažėjimui.
UŽ inf.