Pastaruoju metu, nutirpus didžiajai daliai sniego, gatvėse atsiveria duobės. Ukmergės miesto seniūnija pranešė šaltu asfaltu duobes užtaisanti nuolat, o rimtesnis remontas vyks tik pavasarį.
Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė sakė, kad žiemos metu duobes tvarko rangovas UAB „Ukmergės paslauga“. „Duobes šaltu asfaltu taisome nuolat, kai tik leidžia oro sąlygos“, – kalbėjo seniūnas. Vis tik, pasak jo, iki šiol tokios galimybės nebuvo, nes laikėsi sniegas ir vanduo. „Į vandenį pilti šaltą asfaltą nėra teisinga. Norint, kad jis bent kiek ilgiau laikytų, reikia kad pradžiūtų“, – sakė Ž. Dirsė.
Karštu asfaltu duobes lopyti planuojama pavasarį – kovą ar balandį, priklausomai nuo orų.
Šiuo metu, pasak Ž. Dirsės, duobės tam tikrose vietose, kur intensyvesnis eismas, jau atsivėrė, tačiau, bendrai paėmus, jų dar nėra labai daug. Duobių atsiradimas priklauso ne vien nuo eismo, bet ir nuo oro. Kai šąla be atlydžių, duobės nesiformuoja. Kai oro temperatūra per parą kinta nuo minus keliolikos laipsnių iki pliusinės ir atvirkščiai, išeinant pašalui žemė juda ir tada asfaltas, kuris yra paeižėjęs daugumoje miesto gatvių, labiau trupa.
Kalbėdamas apie resursus seniūnas sakė, kad pirmoje vietoje – saugumo užtikrinimas, todėl duobės bent minimaliai turi būti taisomos nuolat, o resursai yra antraeilis klausimas. Kokie bebūtų resursai, duobes užtaisyti būtina.
Pasiteiravus, kaip turi elgtis gyventojai, pastebėję pavojingas duobes, seniūnas sakė, kad gyventojams žymėti duobes prievolės nėra. Tai daugiau yra pilietiškumo reikalas. Kai kurie pilietiški gyventojai apie duobes informuoja seniūniją ar savivaldybę. Tada rangovas duobes, kol jos pašalinamos, pažymi specialiais ženklais.
Kelių eismo taisyklės numato tam tikras bendrąsias eismo dalyvių pareigas. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Pareiga yra informuoti apie pastebėtą kliūtį. Tai gali būti nuolaužos, pakitusi važiuojamoji danga, išsipylę tepalai ar bet kas, kas gali sukelti grėsmę eismo saugumui.
Kadangi pastaraisiais metais vyrauja permainingi orai, o pagal „Lietuvos draudimo“ duomenis net 40 proc. Lietuvos kelių nebeatitinka nustatytų normų, prognozuojama, kad vairuotojų laukia itin sunkus metas, kupinas papildomų išbandymų.
Draudimo ekspertai pažymi, kad automobiliui įvažiavus į duobę dažniausiai sugadinamos padangos, ratlankiai, rėmo kraštas ir važiuoklė. Automobilio remontas gali gerokai patuštinti piniginę.
Norintiems sutaupyti ir apsaugoti savo transporto priemones ekspertai pataria:
- neskubėti ir atidžiai stebėti važiuojamąją kelio dalį;
- atsargiai važiuoti per dideles balas;
- pastebėtas duobes apvažiuoti;
- pamačius didelę duobę pastatyti įspėjamąjį ženklą ir paskambinti policijai arba kelius prižiūrinčiai institucijai;
- įvažiavus į didelę duobę išsikviesti policiją eismo įvykiui užfiksuoti, kad reikalaujant žalos atlyginimo turėtumėte įrodymų;
- nufotografuoti įvykio vietą taip, kad būtų aiškiai matyti duobė ir sugadintas automobilis;
- užfiksuoti gatvę, kurioje įvyko įvykis, duobės vietą ir dydį;
- nupiešti įvykio schemą;
- padėti kitiems nuo duobių nukentėjusiems eismo dalyviams.