Trąšų kainoms pašokus dvigubai, labai smarkiai šoktelėjus augalų apsaugos priemonių kainoms, dvigubai pabrangus degalams, ūkininkai svarsto, kiek tai turės įtakos derliui ir kiek brangs produkcija.
Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako, kad praėjusiais metais už toną azotinių trąšų mokėjo 620 erų, o šį pavasarį – 1 200 eurų. Dar daugiau pakilo fosforo ir kalio trąšų kaina – išaugo net tris kartus.
Be proto pabrango ir augalų apsaugos priemonės – pesticidai, herbicidai, fungicidai. O kur dar dvigubai pakilusi degalų kaina.
Asociacijos pirmininkas pasakojo, kad dauguma ūkininkų bent dalį trąšų įsigyja iš rudens. Tie, kas pirko pernai rudenį, šiemet išlošė. Tačiau kiti laukė pavasario, nes tada trąšos ankstesniais metais kiek atpigdavo. Tačiau dabar viskas kitaip.
Asociacijos vadovas sako, kad žemdirbiai dabar nežinomybėje. Mano, kad jei praradimai bus bent iš dalies kompensuoti, išgyvens, o jei ne – bus prasti reikalai. Nelabai ką šiandien guodžia ir lengvatinių paskolų pažadai. „Niekas nesitikėjo, kad viskas į blogą pasisuks taip greitai“, – sako pašnekovas.
Mano, kad taupydami trąšas, tręšdami laukus minimaliomis normomis, javų augintojai neteks trečdalio derliaus.
Kadangi maisto visiems reikės, vartotojams bus didelis stresas.
A.Valaiša pastebi, kad šį pavasarį optimizmo neprideda ir šalti orai. Tokiu metu dažną pavasarį jau prasidėdavo žemės darbai – kultivavimas, akėjimas, pasiruošimas sėjai ir net pati sėja. Šiemet pavasaris vėlyvas, orai labai šalti. Net jei į dirvą ir galima įvažiuoti, ji neužmirkusi, sėklų geriau neberti. Kai vegetacija dar beveik neprasidėjusi, išpurentą dirvą tik apeis piktžolės, o grūdai gulės žemėje ir nedygs.
Šiuo metu žiemkenčiai jau pradedami tręšti azotinėmis trąšomis. Tačiau ir šie darbai turėtų būti kiek nutolinami, nes reikia laukti vegetacijos pradžios, tada išpurkštos skystos trąšos duoda didžiausią efektą. Paties palankiausio meto vertėtų palaukti, ypač dabar, kai trąšos šitokios brangios.
Pasak A. Valaišos, Ukmergės rajono žemdirbių asociacija šiuo metu vienija per 80 narių, kurie užsiima javų bei daržovių auginimu, gyvulininkyste ar yra kitų žemės ūkio šakų atstovai. Dauguma narių – smulkesnių ūkių savininkai, kai kuriems ūkis tik pagalbinė veikla.
Asociacijos vadovas pastebi, kad augalininkyste užsiimantys ūkininkai veiklų smarkiai nekeičia. Daugiausia augina tradicines kultūras, tokias kaip žieminiai javai ar pupos. Tiesa, įtraukiamos ir naujesnės kultūros. Pastaraisiais metais tokiomis tapo kanapės.
A.Valaiša vis dėlto mano, kad nors ir labai sudėtinga dabartinė situacija, optimizmo nereikia prarasti – kad ir mažesnis, derlius tikrai užaugs, o maisto Lietuva nepritrūks.
