UAB Ukmergės butų ūkis paskelbė kovą butų šeimininkams, kurie linkę kaupti atliekas. Įmonės vadovo manymu, tokie kaupikai kelia grėsmę savo pačių ir kaimynų sveikatai, todėl šios problemos sprendimas yra viešas interesas.
Nors viešąjį interesą ginti galinčių ir turinčių institucijų yra nemažai, iki šiol nė vienai neužkliuvo faktas, kad tie, kurie kaupia nebenaudojamus daiktus, savo namus paversdami atliekų sąvartynais, daro žalą ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
UAB Ukmergės butų ūkio direktorius Raimondas Baltaduonis sakė, kad jų įmonė, administruodama daugiabučius, gana dažnai gauna gyventojų skundus dėl netvarkingų kaimynų.
Todėl nutarė imtis priemonių – parengė ir išsiuntinėjo raštus, raginančius atkreipti dėmesį ir imtis priemonių, įvairioms institucijoms.
„Gyventojų, linkusių kaupti įvairius daiktus, tas kaupiamas turtas yra bevertis, labiau atliekos“, – sakė R. Baltaduonis. Pasak jo, kai viskas kraunama metai iš metų, būste pasidaro sąvartynas. O tai kelia grėsmę tiek šeimininko, tiek jo kaimynų sveikatai ir net gyvybėms. Atliekose veisiasi parazitai (tarakonai, blakės, blusos, utėlės, pelės, žiurkės), pernešantys įvairias ligas, infekcijas; dauginasi grybeliai, pelėsis, ypač pavojingas sergantiesiems tam tikromis lėtinėmis ligomis. Galų gale, per sukauptus daiktus tampa neįmanoma prieiti prie įrenginių ar tinklų, kuriems reikalinga priežiūra. Taip pažeidžiami ir priešgaisrinės saugos, ir higienos reikalavimai. Pasitaiko užliejimų ir kitokių problemų. Nekalbant apie kvapus ir turto nuvertėjimą. Niekas nenori įsigyti būsto su tokia nemalonia kaimynyste.
Nors gyventojui atrodo, kad savo namuose jis gali elgtis kaip nori, tačiau jo buto būklė turi įtakos bendrai laiptinės ar namo būklei, kelia pavojų aplinkiniams. Gyvenimo būdas, kaupiant atliekas, yra žalingas. Tokiu atveju atliekų kaupimas tampa ne vien privačiu (asmeniniu) reikalu. Pagal mūsų šalies konstituciją, kiekvienas žmogus gali elgtis laisvai, kol nekelia grėsmės aplinkiniams ir nepažeidžia kitų žmonių teisių. Lietuvoje žmogaus gyvybė ir sveikata yra ginama. Butų ūkio vadovo manymu, ginant viešąjį interesą, turi būti imamasi priemonių, kad gyvenamuosiuose būstuose atliekos nebūtų kaupiamos.
Tokia elgsena labiau pastebima, gyvenant daugiabučiuose namuose, nes kaimynai greičiau ima piktintis dėl kvapų ir kitų nepatogumų. R. Baltaduonio teigimu, pasitaiko atvejų, kad, tik užėjus į daugiabučio laiptinę, nuo smarvės „nosį riečia“, ypač per karščius. Tačiau problema aktuali ir privačiuose namuose, nors ir ne taip greitai pastebima.
Atliekas linkę kaupti dažniau vyresnio amžiaus žmonės, kurie gyvena vieni, neturi juos nuolat lankančių artimųjų. Tačiau tokio elgesio pasitaiko ir kitose amžiaus grupėse. Neretai tokiems žmonės trūksta socialinių įgūdžių. Atliekų kaupimas gali būti susijęs ir su liga.
Vienišiems senjorams yra galimybė naudotis socialinio darbuotojo pagalba – paslaugą teikia Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, tačiau ne visi tokios paslaugos nori ir ją priima. Pagal galiojančią tvarką, jei žmogus atsisako, kad jį lankytų socialinis darbuotojas, pagalba per prievartą nėra teikiama. Net ir tada, kai žmogus paslaugą užsisako, kartais neleidžia tvarkyti jo namų. Jam pakanka, kad socialinis darbuotojas padeda apsipirkti, pabendrauja.
Vis dėlto, Butų ūkio vadovo manymu, nustačius, kad buto sanitarinės sąlygos kelia grėsmę aplinkinių gyventojų turtui ir sveikatai, turėtų būti taikomos privalomos priemonės ir būstas sutvarkomas. O socialiniai darbuotojai turėtų reguliariai lankytis tokiuose namuose, net jeigu asmenys pagalbos ir nepageidauja.
R.Baltaduonis, pats ilgus metus dirbęs policijos pareigūnu, įsitikinęs, kad sprendimą galima rasti. Yra viešojo intereso gynėjai, kurie, turėdami atitinkamą informaciją, gali kreiptis į teismą dėl priemonių taikymo tokiems asmenims. Direktorius sakė, kad šiuo metu renkami faktai apie vieną konkretų atvejį UAB Ukmergės butų ūkio administruojamame pastate.
Be to, raštiškai kreiptasi į Vilniaus apylinkės prokuratūros Ukmergės skyrių bei Viešojo intereso gynimo skyrių. Taip pat – į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kad pateiktų išvadas, ar nepažeidžiamos priešgaisrinės saugos taisyklės. Į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad nustatytų galimą poveikį sveikatai. Į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl nustatymo, ar nėra poreikio asmeniui teikti socialines ir medicinines paslaugas.
Panašių atvejų gali būti ir daugiau. Gyventojai taip pat turėtų nelikti abejingais ir pranešti.
