Staigus šaltis: stresas ne tik sveikatai

Re­kor­diš­kai šil­tą ru­de­nį pa­kei­tė žie­ma. Pra­ėju­sią sa­vai­tę so­de dar ga­lė­jo­me rink­ti ru­de­ni­nius obuo­lius, o jau po ke­lių die­nų že­mę su­kaus­tė gruo­das. Me­di­kai sa­ko, kad stai­gus at­ša­li­mas nei­gia­mai vei­kia žmo­gaus sa­vi­jau­tą, ken­kia au­ga­li­jai ir gy­vū­ni­jai bei mū­sų au­to­mo­bi­liams.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ,

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Že­mę pa­kei­tė žie­mos rū­bas…

Uk­mer­gės me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­ties ste­bė­to­ja Jo­lan­ta Dun­čie­nė  pa­ste­bi, kad šis žie­miš­kas at­ša­li­mas bu­vo ne­pa­pras­tai stai­gus. Per sa­vai­tę oro tem­pe­ra­tū­rų skir­tu­mas ga­li bū­ti net iki 30 laips­nių. Pra­ėju­sį tre­čia­die­nį tem­pe­ra­tū­ra dar bu­vo pliu­si­nė, o šios sa­vai­tės vi­du­ry­je – gruo­džio 1-osios ir 2-osios nak­tį – nu­ma­to­mi iki 23 laips­nių spei­gai.

Kol kas si­nop­ti­kai prog­no­zuo­ja, kad stai­ga už­klu­pę šal­čiai la­bai il­gai lai­ky­tis ne­tu­rė­tų. Sa­vait­ga­lį orai bus kiek ra­mes­ni.

Orų ste­bė­to­jai tvir­ti­na, kad šių­me­ti­nis ru­duo bu­vo iš­ties re­kor­diš­kai šil­tas. Pra­ėju­sią sa­vai­tę bu­vo gau­ta gy­ven­to­jų pra­ne­ši­mų apie pra­žy­du­sias pie­nes, su­spro­gu­sius me­džių pum­pu­rus. Dėl to­kių ne­nor­ma­lių po­ky­čių žie­ma at­ro­do la­bai ne­ti­kė­ta.

Ne­pa­mirš­ti svei­ka­tos

Pa­sak Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus ve­dė­jos Ele­nos Mi­ri­na­vi­čie­nės, už­klu­pus žie­mai, la­bai tin­ka pa­sa­ky­mas, kad nė­ra blo­go oro, yra tik blo­ga ap­ran­ga.

„Mi­nus de­šimt laips­nių bū­tų dar ne tiek ir daug, juk bus ir dvi­de­šimt, ir tris­de­šimt. Ne­įpras­ta šie­met gal tik tai, kad tas šal­tis stai­giai už­klu­po“, – sa­ko ji.

Kuo že­miau nu­lio, tuo mū­sų ap­ran­go­je tu­ri bū­ti dau­giau sluoks­nių. Oro tar­pai tarp dra­bu­žių su­lai­ko ši­lu­mą. „Ta­čiau ne­rei­kia ir per­si­steng­ti. Su­pra­kai­ta­vus bus dau­giau bė­dos nei nau­dos. Ypač per daug ne­pri­reng­ti vai­kų – jie jud­res­ni už su­au­gu­siuo­sius, grei­čiau su­pra­kai­tuos“, – pa­ta­ria ve­dė­ja.

Pa­sak gy­dy­to­jos, tem­pe­ra­tū­rų skir­tu­mas la­bai vei­kia mū­sų vei­do odą. Jei vi­są kū­ną ga­li­me dra­bu­žiais ap­sau­go­ti, vei­das vi­suo­met šal­tį ir vė­ją tu­ri iš­kęs­ti at­vi­ras.

Prieš iš­ei­nant iš na­mų, vei­dą rei­kia pa­tep­ti rie­biu, nuo šal­čio sau­gan­čiu  kre­mu. Kuo šal­tes­nis oras, tuo rie­bes­nes ap­sau­gi­nes prie­mo­nes rei­kia rink­tis. Jas pa­nau­do­jus, ne­sku­bė­ti ei­ti į šal­tį, pa­lauk­ti, kol su­si­gers. Pa­šne­ko­vė sa­ko, kad ne­tu­rint po ran­ka kre­mo, tam kar­tui tiks ir svies­to kris­le­lis. Vis ge­riau, nei ne­ap­sau­go­ta oda į šal­tį iš­ei­ti.

Jei ter­mo­met­ras ro­do že­miau nu­lio, ge­riau po ke­pu­re slėp­ti ir gal­vą bei plau­kus. Pa­sak spe­cia­lis­tų, klai­din­ga ma­ny­ti, kad gal­vą nuo šal­čio ap­sau­gos plau­kai.  Jie kaip tik pir­mie­ji ir nu­ken­čia – sau­sė­ja, pra­de­da slink­ti.

At­ša­lus orams, dau­ge­liui pra­de­da maus­ti są­na­rius. No­rint juos ap­sau­go­ti, žie­mą rei­kia pa­mirš­ti apie de­mi­se­zo­ni­nius ba­tus ar plo­nas ko­ji­nes. „Ypač daž­nai to­kias klai­das da­ro mo­te­rys. Joms no­rė­tų­si pa­tar­ti pri­si­min­ti, kaip šal­tuo­ju me­tų lai­ku reng­da­vo­si mū­sų ma­mos“, – gy­dy­to­ja ne­su­tin­ka, kad to­kiu at­ve­ju gro­žis tu­rė­tų rei­ka­lau­ti au­kų. Jau­niems žmo­nėms ne­ap­gal­vo­tas el­ge­sys ga­li at­si­liep­ti se­nat­vė­je.

Žie­mą pa­ta­ria ger­ti kuo dau­giau žo­le­lių ar­ba­tų. Par­ėjus na­mo va­ka­re pa­dės karš­ta liep­žie­džių, čiob­re­lių ar­ba­ta. „Jei jau­čia­tės la­bai su­ša­lę, į nau­dą bus šil­to van­dens kom­pre­sai. Jei nu­ša­lo tik ran­kos ir ko­jos, jas rei­kia įmerk­ti į kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ros van­de­nį. Jei at­ša­lo vi­sas kū­nas, su­ša­lu­sį­jį ga­li­ma gul­dy­ti į kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ros vo­nią ir pa­ma­žu leis­ti šil­tes­nio van­dens“, – sa­ko E. Mi­ri­na­vi­čie­nė.

Bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti au­to­mo­bi­liais

Stai­ga at­ša­lę orai – smū­gis ir mū­sų au­to­mo­bi­liams. Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria pir­miau­sia au­to­mo­bi­lio ra­dia­to­riu­je pa­tik­rin­ti va­rik­lio au­ši­ni­mo skys­čio kie­kį ir jo už­ša­li­mo tem­pe­ra­tū­rą. „Jei au­ši­ni­mo sis­te­ma pri­pil­dy­ta van­dens, per šal­čius jis pa­virs le­du. Van­duo šal­da­mas ple­čia­si ir ga­li iš­sprog­din­ti ra­dia­to­rių bei ci­lin­drų blo­ką“, – sa­ko UAB „Op­ti­ma13 au­to“ di­rek­to­rius Sau­lius Varž­ga­lys.

Pa­sak jo, rei­kia lai­ku į sis­te­mą įpil­ti at­spa­raus šal­čiui an­ti­fri­zo. Ko­ky­biš­kas an­ti­fri­zas į le­dą ne­su­šą­la ir esant že­mes­nėms tem­pe­ra­tū­roms. Au­ši­ni­mo skys­tį spe­cia­lis­tas pa­ta­ria keis­ti kar­tą per po­rą me­tų. Ta­čiau yra ir to­kio, ku­ris sa­vo sa­vy­bių ne­pra­ran­da pen­ke­rius me­tus.

Nu­kri­tus oro tem­pe­ra­tū­rai iki mi­nu­si­nių žy­mų, bū­ti­na va­sa­ri­nį lan­gų plo­vi­mo skys­tį pa­keis­ti žie­mi­niu, ne­už­šą­lan­čiu prie 20 ar 25 laips­nių šal­čio.

Prieš žie­mą re­ko­men­duo­jama ati­džiai pa­tik­rin­ti aku­mu­lia­to­rių ir ge­ne­ra­to­rių. Pra­si­dė­jus šal­čiams, ne­re­tas vai­ruo­to­jas su­si­du­ria su va­rik­lio už­ve­di­mo pro­ble­mo­mis. Rei­kia įver­tin­ti, ar ne lai­kas keis­ti kad ir ne iki ga­lo nu­si­dė­vė­ju­sias stab­džių trin­ke­les. Žie­mą nu­plo­vus au­to­mo­bi­lį du­rų ir ba­ga­ži­nės dang­čio san­da­ri­ni­mo gu­mas rei­kė­tų api­purkš­ti prie­mo­nė­mis su si­li­ko­nu – kad ne­pri­šal­tų.

Au­ga­lams – stre­sas

So­dų ben­dri­jos „Sta­ti­kai“ pir­mi­nin­kas Jo­nas Za­le­pū­ga pri­me­na, kad so­di­nin­kai ne­pa­mirš­tų ap­deng­ti šal­čio bi­jan­čių au­ga­lų eg­li­ša­kė­mis, pa­mul­čiuo­ti dur­pių sluoks­niu. „Ypač sau­go­ti šak­nis mul­čiuo­jant rei­kė­tų ru­de­nį pa­so­din­tų au­ga­lų. Kol nė­ra snie­go, šal­tis joms ga­li la­biau­siai pa­kenk­ti“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Il­ga­me­čio so­dų ben­dri­jos pir­mi­nin­ko pa­ta­ri­mas – žie­mą so­das tu­ri pa­si­tik­ti tvar­kin­gas. Kol snie­go ne­daug, iš­grėbs­ty­ti la­pus, nu­skin­ti ant vais­me­džių ka­ban­čias obuo­lių „mu­mi­jas“. Dar ne vė­lu tą pa­da­ry­ti, tik be­grėbs­tant svar­bu pa­čiam ne­su­šal­ti.

Pa­ša­lus ir pa­sni­gus, į so­dus vis daž­niau už­su­ka kiš­kiai. Jau­nus me­de­lius nuo jų J. Za­le­pū­ga pa­ta­ria riš­ti eg­li­ša­kė­mis, li­nų pluoš­tu, me­džia­gos skiau­tė­mis. Siū­lo ne­su­si­gun­dy­ti ce­lo­fa­nu ar to­liu, nes per šias me­džia­gas ne­kvė­puos me­de­lio ka­mie­nas.

Per­žiem ne­ma­žų nuos­to­lių ga­li so­dui pri­da­ry­ti pe­lės ir žiur­kės. Pir­mi­nin­kas siū­lo nu­si­pirk­ti che­mi­nių pre­pa­ra­tų. Tik šį ma­sa­lą rei­kia la­bai slėp­ti nuo paukš­čių, nes pe­lių nuo­dai yra su­mai­šy­ti su grū­dais.

Paukš­te­liams le­syk­las so­de įreng­ti tu­rė­tų tik tie, ku­rie ar­ba daž­nai čia at­va­žiuo­ja, ar­ba gy­ve­na so­de. „Jei ko­kį kar­tą ar du per­žiem pa­ber­sit, nau­dos iš to ne­bus. At­virkš­čiai – paukš­čiai ieš­kos to­je pa­čio­je vie­to­je, bet ne­ras“, – aiš­ki­na so­di­nin­kas.

Ren­ka­si į po­sė­dį

Pir­ma­die­nį į po­sė­dį rin­ko­si Uk­mer­gės ra­jo­no eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ko­mi­si­ja. Jos su­dė­ty­je: po­li­ci­jos, ug­nia­ge­sių, me­di­ci­nos įstai­gų, du­jų, van­dens, ši­lu­mos tie­ki­mo įmo­nių, miš­kų urė­di­jos va­do­vai, ke­li­nin­kai, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai bei ki­tų tar­ny­bų va­do­vai.

Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas ci­vi­li­nei sau­gai Val­das Ra­ba­zaus­kas pa­sa­ko­jo, kad mi­nė­to po­sė­džio tikslas – ap­tar­ti, kaip tar­ny­bos pa­si­ruo­šu­sios žie­mos se­zo­nui.