Spalio pabaigoje vykusiame rajono tarybos posėdyje vienas iš esminių klausimų buvo susijęs su pareigybių skaičiumi savivaldybėje. Sprendimas priimtas vieno balso persvara, o ar jis tikrai teisėtas svarstė Vyriausybės atstovė. Įvertinus situaciją ji vis dėlto nutarė šio sprendimo neskųsti.
Praėjusiame rajono tarybos posėdyje buvo nagrinėjamas savivaldybės administracijos parengtas klausimas „Dėl funkcijų perdavimo ir didžiausio leistino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo“.
Balsuojant nutarta perduoti socialinio darbo su rizikos šeimomis organizavimą Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centrui. Iš savivaldybės administracijos pareigybių sąrašo būtų išbraukti 12 socialinių darbuotojų, ligi šiol dirbusių seniūnijose. Manoma, kad pokyčiai leis suvienodinti jų darbo krūvius.
Tarp kitų sprendimų – perkelti valstybės perduotos savivaldybėms žemės ūkio funkcijos vykdymą iš seniūnijų į Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių. Iš seniūnijų siūlyta išbraukta 10 pareigybių, į Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių perkelti 9-ias.
Seniūnijų buhalterinę apskaitą nutarta integruoti į vieningą apskaitos sistemą – iš seniūnijų išbraukti 6,5, o į Turto valdymo ir apskaitos skyrių perkelti 4 buhalterių pareigybes.
Tarybos sprendimu nustatytas didžiausias leistinas rajono savivaldybės administracijos pareigybių skaičius – vietoje buvusių 236, patvirtintos 225 pareigybės.
Tuo tarpu gerokai daugėja etatų Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centre. Vietoje buvusių 66 bus 86 etatai.
Į centrą nuo sausio perkeliama 12 rajono seniūnijų socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis. Centrui priskiriama ir nakvynės namų veikla buvusioje policijos komisariato areštinėje. Jai užtikrinti reikės 8 etatų.
Elektroninė sistema parodė, kad vieno balso persvara klausimui pritarta – 12 politikų pasisakė už šį projektą, 4 susilaikė, 7 buvo prieš. Viskas lyg ir aišku, jei ne viena detalė – posėdyje dalyvavo 25 tarybos nariai, o balsavime – tik 23. Du nepareiškė jokios valios – buvo ištraukę korteles.
Valdančiosios rajono taryboje – Lietuvos socialdemokratų partijos – frakcijos vardu pasisakęs tarybos narys Valdas Petronis posėdžiui pasibaigus pareiškė, kad minėtas klausimas dėl etatų negali būti laikomas priimtu.
Be to, jo įsitikinimu, šis klausimas neišdiskutuotas, ekonominio efekto nebus, žemės ūkio specialistų išėjimas būtų žalingas. Siūlė tokios kaip ši – dalinės – reformos nevykdyti, administracijai gerai pasirengti ir ateityje seniūnijų pertvarką įgyvendinti iš esmės.
Posėdyje dalyvavusi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė sakė paprašiusi, kad būtų pateiktas Ukmergėje vykusio rajono tarybos posėdžio protokolas. Tik viską išanalizavus galės komentuoti, ar teisėtai buvo priimtas šis sprendimas.
Trečiadienį pasidomėjome, kokias išvadas padarė.
Vyriausybės atstovė V. Vaičiūnienė sakė, kad įvertinus situaciją ir teismų praktiką nutarta šio sprendimo neskųsti. Teisėtu pripažįstamas elektroninėje balsavimo sistemoje paskelbtas sprendimas.
Pasak Vyriausybės atstovės, Ukmergės tarybos veiklos reglamentas numato, jog atvirai balsuojama naudojantis elektronine posėdžių valdymo sistema, o tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.
Iš Ukmergės rajono savivaldybės spalio 26 d. tarybos posėdžio protokolo matyti, jog svarstant minimą klausimą „už“ sprendimo projektą balsavo 12, susilaikė 4, „prieš“ balsavo 7 tarybos nariai. Nuspręsta sprendimą priimti.
Pasak V. Vaičiūnienės, teismuose panašios bylos yra nagrinėjamos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-09-06 nutartyje yra daręs išvadą, kad priimančiu konkretų sprendimą dėl svarstomo konkretaus klausimo, kartu tuo pačiu ir dalyvaujančiu dėl šio klausimo tarybos posėdyje teisine prasme gali būti laikomas tik tas tarybos narys, kuris reglamente nustatytu balsavimo būdu išreiškia savo apsisprendimą dėl svarstomo klausimo, t. y. kuris nustatytu būdu dalyvauja balsavime.
„Vadovaujantis šia praktika, laikome, kad svarstant minėtą klausimą dalyvavo tie tarybos nariai, kurie išreiškė savo apsisprendimą atitinkamai balsuodami, todėl manome, kad sprendimas laikytinas priimtu, kaip tą parodė elektroninė balsavimo sistema. Duomenų, kad posėdyje dalyvavo daugiau asmenų nei atsispindi protokole, nėra, todėl laikome, jog sprendimas priimtas nepažeidžiant esminės sprendimo priėmimo procedūros“, – savo išvadas pateikia V. Vaičiūnienė.
