Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje archeologai aptiko XV–XVI amžiuje gyvenusių žmonių kapavietę. Spėjama, kad čia gali būti palaidoti Pabaisko mūšio dalyviai. Tačiau tai dar turėtų patvirtinti ir antropologai, ištyrę rastus kaulus.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Viduramžius menantis Pabaisko mūšis atgyja inscenizuotomis kovomis.
Pabaisko bažnyčios šventorius Lietuvos edukologijos universiteto studentų ir jų vadovų dėmesio centre atsirado po atliktų žvalgomųjų tyrimų.
Šventorius buvo kasinėjamas šios Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčios klebono Rimanto Laniausko prašymu. Kadangi klebonas planavo per iškastą tranšėją nutiesti į bažnyčią elektros kabelį, tokie darbai visuomet turi prasidėti nuo privalomų archeologinių tyrimų.
Šventoriuje buvo tiriamas 51 kvadratinio metro sklypelis. Archeologai prisikasė iki 2,2 metro gylyje esančio sluoksnio.
Kasinėjimams vadovavusi Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros vedėja profesorė Ilona Vaškevičiūtė pasakojo, jog kasinėjant rasta 17 neišardytų kapaviečių, kurios priskiriamos XVI amžiui.
Aptikti trys medalionai su šventųjų atvaizdais. Viename iš jų įžiūrimas šv. Marijos, kitame – pranciškonų vienuolio atvaizdas. Čia pat rasti ir du žalvariniai žiedai, du auskarai, geležiniai peiliukai.
Tačiau, kaip sako I. Vaškevičiūtė, šie daiktai bei tvarkingai suguldytų palaidotų žmonių palaikai archeologų „išskirtinai nesudomino“. Jie bus tiriami tik dėl išsamesnės informacijos apie čia gyvenusią bendruomenę.
Nustebino išskirtiniai radiniai
Labiau archeologus nustebino bei pradžiugino kiti toje pat vietoje aptikti radiniai. Mat dalis žvalgomųjų tyrimų metu rastų daiktų pasirodė išskirtiniai. Manoma, kad jie priklauso ankstesniam laikotarpiui.
Tarp tvarkingai išsilaikiusių nesuardytų kapaviečių rasta dar apie trisdešimties žmonių kaulų. Šios kapavietės išardytos ir kaulai rasti įvairiuose žemės sluoksniuose, natūrali griaučių forma suardyta.
Yra panašumo, jog tai galėtų būti 1435 metais įvykusio Pabaisko mūšio dalyvių kaulai ir įrankiai bei aprangos reikmenys.
I. Vaškevičiūtė paaiškino, jog taip greičiausiai nutiko, kuomet ant jau anksčiau palaidotų palaikų buvo laidojama gerokai vėliau. Manoma, kad netvarkingai žemėje išsimėčiusius kaulus galima priskirti ankstesniam periodui – XV amžiaus pradžiai. Šioje vietoje galėjo būti palaidoti Pabaisko mūšio dalyviai.
Tam pačiam XV amžiui, kaip ir kaulai, priskiriami ir kiti radiniai – geležinis kirvukas, keletas segių.
Pasak pašnekovės, labiau į kovos ginklą, o ne į darbo įrankį panašus platus geležinis kirvis. Manoma, kad dvi segės taip pat priklauso XV amžiaus pradžiai – jos gali būti nuo Pabaisko mūšio dalyvių aprangos.
Kaukolėse – „įtartini“ ženklai
Apžiūrėjusi rastas kaukoles, I. Vaškevičiūtė dviejose pastebėjo įtrūkimų, kurie jai pasirodė panašūs į kirstines žaizdas. Tačiau įvertinti archeologų „diagnozes“ dar turi antropologai. Jie ir nustatys, ar palaikai iš tikrųjų priklauso Pabaisko mūšyje kritusiems kovotojams.
„Jei taip, nustačius lytį, visi kaulai turėtų būti jaunų, į kovą stoti pajėgių vyrų. Jei bus nustatyta, kad tarp jų yra vaikų ir moterų kaulų, ši hipotezė bus atmesta. Kitas požymis – kai kuriuose iš jų matysis įvairių įkirtimų, kitokių traumų liekanų, nesuaugusių kaulų lūžimų“, – aiškino I. Vaškevičiūtė.
Ar kasinėjimai bus tęsiami, jei antropologai patvirtins archeologų spėjimus?
„Tai būtų jau valstybinio lygio sprendimas. Pabaisko bažnyčia yra kultūros paveldo objektas, ar mums leistų toliau atlikti žvalgomuosius kasinėjimus, negaliu pasakyti“, – sako pašnekovė.
Šiose apylinkėse Pabaisko mūšio dalyvių kapavietės ieškoma jau treji metai – buvo kasinėjami atrasti kapai Rakaučiznos, Vaitkūnų, Gaiciūnų kaimuose.
I. Vaškevičiūtė dėkoja Pabaisko pagrindinės mokyklos vadovams bei personalui už suteiktas sąlygas kasinėjimų metu mokyklos patalpose apsigyventi studentams. Kiekvieną vasarą jie čia apsistoja mėnesiui.
Mūšio vietoje – miestelis
Pabaisko mūšis vyko 1435 m. rugsėjo 1-ąją tarp Jogailos brolio Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad kova tarp šių valdovų prasidėjo, kuomet grupė Švitrigailos valdymu nepatenkintų lietuvių didikų, užmezgę ryšius su Lenkijos ponais, surengė pasikėsinimą prieš Švitrigailą bei didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Žygimantą.
Tačiau Švitrigaila įsitvirtino Polocke ir išlaikė valdžioje rytines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sritis. Švitrigailos sąjungininku buvo Livonijos ordinas. Vidaus karas užsitęsė apie trejus metus.
1435 m. priešininkai sutelkė maždaug po 30 000 karių lemiamoms kautynėms. Armijos susitiko dabartinio Pabaisko vietoje, kur Švitrigailos kariuomenė buvo sumušta.
Žygimantas mūšio lauką pavadino Pabaisku – nuo lenkiško žodžio „pobojowisko“, reiškiančio mūšio lauką. 1436 m. mūšio vietoje jis pastatė Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčią, aplink kurią įsikūrė miestelis.
Pabaiskiečiai kas dvejus metus iškilmingai prisimena garsiuosius šiose vietovėse viduramžiais praūžusius mūšius. Ta proga rengiami gyvosios istorijos festivaliai, inscenizuojamos kovos.
Prieš šešerius metus, minint Lietuvos kariuomenės sukaktį, Pabaisko mūšio vietoje buvo pasodintas Lietuvos kariuomenės 90-mečio ąžuolynas. 90 ąžuoliukų, kuriuos sodino šalies ir savivaldybės vadovai, kariuomenės vadai ir kariai, vietos bendruomenė, jau gerokai ūgtelėjo. Kasmet pasodinama naujų medelių.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ