Tręšti laukus skirtos priemonės – vitaminai augalams, bet tik ne šalia tręšiamų laukų gyvenantiems žmonėms. Didžiulę jų žalą sako patiriantys vos keli žingsniai už miesto soduose gyvenantys ukmergiškiai. Pasakoja apie sveikatos sutrikimus ir teršiamą jų gyvenamąją aplinką.
Ūkininkai turi teisę savo žemėje naudoti augalų apsaugos produktus (AAP), jeigu nepažeidžia jų naudojimo reikalavimų. Šie reikalavimai, pasak Deimantės Černiuvienės, l. e. Valstybinės augalininkystės tarnybos Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, reglamentuoti Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse ir AAP etiketėse.
„APP profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, jų laikymo pastatus ir patalpas, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų“ – taip aiškinama taisyklėse.
Jose taip pat nurodyta, kad, apdorojant žemės sklypuose ar kituose plotuose augančius augalus AAP, būtina laikytis etiketėje nurodyto temperatūros ir vėjo greičio režimo.
Nustatyta, kad AAP profesionalieji naudotojai, žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės plotuose purkšdami lauko purkštuvais ar žemyn nukreiptais rankiniais, nugariniais purkštuvais, privalo laikytis ne mažesnės kaip 2 metrų apsaugos zonos iki kelkraščio ribos, gyvenamųjų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijų ribos. AAP operatoriai, žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės plotuose purkšdami sodo purkštuvais ar aukštyn nukreiptais rankiniais, nugariniais purkštuvais, – ne mažesnių kaip 5 metrų apsaugos zonų iki šių teritorijų ribos.
Šių reikalavimų nesilaikantiems ūkininkams, teigia D. Černiuvienė, gresia baudos. Tačiau viena yra teorija ir terminai, o visai kas kita – tai, kas vyksta realiai.
Tręšiant – negalavimai
Būtent dėl to į redakciją kreipėsi viena mūsų laikraščio skaitytoja, gyvenanti „Rasos“ sodų bendrijoje, už „Eifelio“. Moteris kone verkdama prašė gelbėti ją ir jos kaimynus nuo „šalia esančiuose dirbamuose laukuose vykstančios peklos“.
Jai anaiptol neatrodo, kad ūkininkų veiklą čia galima kaip nors pateisinti ar apibūdinti apibrėžimais. Gyventoja pasakojo matanti, kaip dirba čia pat, į laukus priešais jos namelio, stovinčio visai šalia kelio, langus atvažiuojanti technika, kuri tręšia žemę. Spėja, kad tai daroma labai stipriais chemikalais, mat procesą ne tik mato – jaučia ir viso to padarinius.
Po jo, tikino moteris, skauda galvas, bloga ir silpna ir jai, ir kaimynams. „Vis purškia tą didžiulį žemės plotą prie pat kelio. Argi taip galima, jeigu mes, šalia gyvenantys žmonės, po to šitaip negaluojam? Juk turėtų būti kokia nors sauga, reikalavimai, susiję ir su sveikata, ir su aplinka“, – svarstė skaitytoja.
Neslėpdama nevilties guodėsi, kad pabodo nuolatinis galvos skausmas ir tai, jog visąlaik po tokių darbų bloga. Maža to, technikai dirbant, neaiškiomis medžiagomis apsineša langai, gaila kieme nurudavusių tujų.
„Mažai tikėtina“
Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys informavo, kad minėtame sklype ūkininkas yra pasėjęs žieminius kviečius. „Mažai tikėtina, kad šiems pasėliams būtų naudojami draudžiami augalų apsaugos cheminiai preparatai ar perteklinė jų koncentracija“, – mano jis.
Tiesa, neneigė ir to, kad neturėtų būti neigiamų padarinių, jeigu viskas gerai. „Jei augalų apsaugos cheminės priemonės nuo ligų, piktžolių naudojamos tinkamai, šalia esančių sklypų savininkai neturėtų justi specifinių kvapų. Dėl to neturėtų atsirasti ir sveikatos sutrikimų ar negalavimų“, – aiškino jis.
Anot S. Stimburio, purškiant reikia atsižvelgti ir į oro sąlygas. „Nedraudžiama augalų apsaugos cheminių priemonių naudoti šalia gyvenviečių, sodų bendrijų ir kt. Draudžiama tai daryti tik vėjuotą dieną, kad priemonės nepatektų į gretimus sklypus. O žydinčius augalus leidžiama nupurkšti tik po 21 valandos“, – sakė vedėjas.
Vyktų aiškintis
D. Černiuvienė tokiais atvejais pataria kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. „Visų pirma reikėtų informuoti mūsų tarnybą apie galimą netinkamą augalų apsaugos produktų (insekticidai, fungicidai, herbicidai, augimo reguliatoriai) naudojimą, – ragina ji. – Tai labai svarbu, norint išsiaiškinti, ar ūkininko veikla yra tinkama ar ne.“
Jos teigimu, gavę informacijos apie galimai neteisėtą veiklą, tarnybos specialistai vyksta į vietą ir aiškinasi įvykio aplinkybes.
„Norime atkreipti dėmesį, kad trąšų naudojimo kontrolės tarnyba nevykdo, nes šiuo metu nėra galiojančio trąšų naudojimo reglamentavimo“, – pridūrė pašnekovė.
STIHL krūmapjovės – https://parkutechnika.lt/krumapjoves
