Savivaldybė nuolat atnaujina socialinio būsto rezervą – vieni butai parduodami, kiti perkami. Deja, biznis čia menkas. Būstai parduodami dešimteriopai pigiau, nei perkami. Lėšos socialiniam būstui įsigyti gaunamos iš dviejų šaltinių.
Didžioji dalis skiriama iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos fondo. Taip pat panaudojamos savivaldybės lėšos, gautos už parduotus būstus.
Vyriausybės nutarimu, Ukmergės rajono savivaldybei šiemet skirta 232 tūkstančiai litų. Dar 2,5 tūkstančio likutį savivaldybė turėjo nuo pernykštės privatizacijos. Šie pinigai privalo būti panaudoti socialinių būstų plėtrai. Už juos ketinama įsigyti šešis butus.
Rinkosi iš keturiolikos
Būstų pirkimai vyksta konkurso būdu. Toks konkursas buvo paskelbtas spalį. Visų pretendentų pasiūlymus nagrinėjo speciali sudaryta komisija.
Jos pirmininkas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pocius pasakojo, kad sulaukta 14 pasiūlymų.
Ne visi jie svarstomi. Du atmesti dėl neatitikusių reikalavimus dokumentų. Dar trys – iš karto juos apžiūrėjus. Mat butai gerokai apleisti ir, norint apgyvendinti žmones, reikėtų juos remontuoti.
Renkantis butus žiūrima, kad jiems nereikėtų papildomų investicijų. Ne mažiau svarbu kaina. Nors konkurso sąlygose ji nebuvo nurodyta, tačiau turi būti pagrįsta realiomis rinkos kainomis. Savivaldybės nusižiūrėtų pirkti būstų kainos vidurkis – 1000 litų už vieną kvadratinį metrą ploto.
Anot G. Pociaus, labiausiai pageidautini 1–2 kambarių butai. Tokio ploto butais ir šį kartą ketinama papildyti socialinio būsto rezervą.
Populiariausi – mieste esantys butai. Dauguma stovinčiųjų eilėje pasiūlius būstą kaime jo atsisako.
Šiemet nuspręsta įsigyti gyvenamąsias patalpas J. Basanavičiaus g. 9-2, J. Basanavičiaus g. 11-43, Dariaus ir Girėno g. 10-54, Jaunimo g. 23-39, Miškų g. 34-408 ir Vilniaus g. 93-39. Šie butai labiausiai atitinka numatytus atrankos kriterijus.
Pardavimams – išskirtinės sąlygos
Du socialinio būsto fondo butus savivaldybė pasirengusi parduoti. Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Kaselienė paaiškino, kad pardavimai vyksta Vyriausybės nustatyta tvarka.
Patalpos turi būti nusidėvėjusios daugiau kaip 60 procentų, o jų pirkėjai turi būti gyvenę jose ne mažiau kaip 3 metus.
Tačiau savivaldybė turi teisę nepatenkinti gyventojų prašymų privatizuoti butą, net jei išpildytos šios sąlygos.
Mat reglamente nurodyta, kad parduodamas socialinis būstas savivaldybei turi būti ekonomiškai nuostolingas. Pavyzdžiui, reikalauti nemažo remonto.
Savivaldybė leidžia privatizuoti butus pusvelčiui. Vieno kambario butas Bažnyčios g. 16 įkainotas 2600 litų, panašus Pakalnės g. 21 – 3500 litų. Už dviejų kambarių butą Kranto g. 1 prašoma 5100 litų.
Ar naudinga savivaldybei parduoti butus tokiomis nedidelėmis kainomis? J. Kaselienė paaiškino, kad jos nustatytos remiantis Registrų centro pažyma.
Šiuo metu savivaldybės žinioje – apie 400 socialinių būstų.
Gyvenamojo ploto laukia nemenka 268 šeimų ar vienų gyvenančių asmenų eilė.
Pagal būsto skyrimo motyvaciją sudarytos šešios atskiros eilės. Daugiausia šeimų bendroje eilėje – 134. Būsto laukia 60 jaunų šeimų, 40 neįgaliųjų, 17 gausių šeimų, 17 našlaičių ar likusių be tėvų globos.
Abu šie pasiūlymai dėl būstų pirkimo ir pardavimo teikiami svarstyti rajono tarybai kitą savaitę įvyksiančiame posėdyje.
Paskutinį kartą keturis butus mieste savivaldybė įsigijo pernai. Trys socialiniai būstai pernai buvo parduoti.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ