Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) Ukmergės filialas antradienį surengė tradicinę Rūmų nario dieną. Renginio metu pristatytas kuriamas naujasis Lietuvos socialinis modelis.
Kultūros centre vykusiame renginyje dalyvavo šalies Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Vilniaus PPAR prezidentas Sigitas Leonavičius, šių rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas, mūsų rajono vadovai, kiti svečiai.
Rūmų narius, rajono verslo įmonių vadovus, profsąjungų atstovus, susirinkusius į renginį, pasveikino Vilniaus PPAR viceprezidentas Romas Pivoras. Ši Rūmų nario diena, anot jo, ypatinga tuo, jog susiburta diskusijai tema, svarbia verslui, darbuotojams, valdžios atstovams.
Socialinį modelį pristatė, apie teisės aktus kalbėjo jį kūrusios komandos vieni narių. Apie darbo santykius pasakojo naująjį Darbo kodekso projektą pristatęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Justinas Usonis, advokatas, darbo teisės žinovas. Apie valstybinį socialinį draudimą, pensijas, kitas išmokas – VU dėstytojas profesorius Romas Lazutka.
Gyventojų užimtumo, darbo rinkos politikos priemonių tobulinimo klausimus gvildeno profesorius Boguslavas Gruževskis. Anot svečio, industrinėje rinkoje viskas buvo nukreipta į tai, kad būtų išsaugota turima darbo vieta.
„Šis modelis paseno, reikia pokyčių. Tarptautinėj erdvėj dabar svarbu išsaugoti žmogaus įsidarbinimo galimybę – toks ir būtų skirtumas. Geresnės įsidarbinimo sąlygos turi tarnauti žmonėms – ne tik pelnui. Tai svarbu kuriant nacionalinę ekonomiką, stiprinant gyventojų užimtumo priemones. Nes pagal tai, kiek kitose šalyse yra modernūs darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, Lietuva labai atsilieka – pagal tyrimus esam 135 vietoje“, – teigė jis.
Problema įvardijo ir tai, jog daugelyje sričių stinga darbuotojų: „Lietuvos darbdaviai jaučia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tačiau emigracija pas mus vis tiek išlieka viena didžiausių Europos Sąjungoje.“
„Dėl geresnio gyvenimo“
Naująjį socialinį modelį sudaro 44 teisės aktai. Jį kuriant, anot ministrės A. Pabedinskienės, dalyvavo daugybė komisijų, darbo grupių, surengta ne viena apskritojo stalo diskusija.
Rūmų asociacijos gen. direktorius R. Šidlauskas pažymėjo, kad šiuo modeliu nesiekiama daugiau pranašumo darbdaviams, kaip kad svarstoma visuomenėje: „Girdime, kad tuo modeliu kažkas kažką nori apgauti, įgyti daugiau teisių. Tačiau turim keistis, jei norim užsienio investicijų, finansinių injekcijų, pokyčių dėl geresnio gyvenimo.“
Susitikime akcentuota, jog projekto tikslai susiję su darbo teisės, socialinės apsaugos, kitų įstatymų tobulinimu. Tarp jų – kova su dideliais administraciniais kaštais, biurokratinės naštos mažinimas, galimybė geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, stiprinti užimtumo rėmimo priemones.
Pasak ministrės A. Pabedinskienės, kuriamame modelyje neišskiriama nė viena pusė. „Turi būti pagarba ir verslui, ir dirbantiesiems, nes visi yra lygūs – aukštesnių nėra“, – sakė ji.
Projektas jau pasiekė Seimą, jame bus nagrinėjamas rudenį. „Priimti bus sudėtinga, nes netrukus rinkimai – daug kas gali būti politizuota, – nuogąstavo R. Šidlauskas. – Tačiau tai – gera iniciatyva, galinti išspręsti problemas iš esmės, todėl neturėtų žlugti. Pirmą kartą per 25 metus turim sisteminį bandymą pajudinti tai, kas pasenę.“
Remiasi kitų šalių patirtim
Seimo vadovė L. Graužinienė pastebėjo, jog daugeliui modelio nuostatų nepritariančios profsąjungos. „Turėsim išbalansuoti tarp jų ir darbdavių, o naujovės visada susiduria su pasipriešinimu. Tačiau labai atsakingai žiūrim į šitą modelį, nes jis jautrus tiek profsąjungoms, tiek dirbantiesiems. Premjeras norėjo jį pateikti dar pavasario sesijoje, bet gerai, kad Seimas turėjo politinės valios neskubėti, nes čia galima pridaryti daug klaidų“, – sakė ji ir ragino verslo, visuomenės atstovus prisidėti prie galimų modelio korekcijų, diskusijų.
Naujasis socialinis modelis sukurtas, remiantis kitų šalių patirtimi. Visas projekto pavadinimas – „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“. Būtų tobulinami darbo teisę, užimtumą ir socialinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, siekiant didinti užimtumą, kurti darbo vietas, gerinti darbo santykius ir skatinti investicijas.
Ukmergė – viena pirmųjų, kurioje buvo išsamiau pristatytas šis modelis, jį aptariant verslininkams bei darbuotojų atstovams.