Ligita JUODVALKIENĖ
Neseniai į „Ukmergės žinių“ redakciją paskambinusi prisistatyti nepanorusi moteris pasakojo sodų bendrijų problemas. Ji turinti sodo sklypą „Armonos“ sodų bendrijoje ir mananti, kad didžiausia sodininkų rykštė yra apleisti, šeimininko rankos ilgai nematę sodai.
Kai kurie sodų sklypeliai taip brūzgynais apėję, kad jau labiau ne į sodus, o į miškelius panašūs.
Ukmergės rajono sodininkų susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Antanas Perednis pripažįsta, jog tikrai bene didžiausia rykštė yra neprižiūrimi, piktžolėti sodai. Tai tikros piktžolių „veisyklos“.
Jis sako, kad iš 3000 rajone esančių sodų – apleisti tikrai ne vienas šimtas. Daugiausia jų „Armonos“, „Lelijų“, „Lino“, „Vienybės“, „Draugystės“ soduose.
Anot pirmininko, ši problema ne tik „ukmergietiška“ – likimo valiai paliktų sodų yra visoje šalyje.
„Daugelis senųjų sodų savininkų arba mirę, arba nebepajėgūs žemę dirbti. O vaikai ir į užsienį, ir į kitus miestus gyventi išvykę – sodo darbai daugeliui nė nerūpi“, – padėtį aiškina pašnekovas.
Parduoti tokių patiems nereikalingų sodų sklypų neskubama – nekilnojamasis turtas visgi.
Jis siūlo su šiuo reiškiniu kovoti patiems sodininkams – išsiaiškinus savininką paraginti jį tvarkytis arba parduoti sodą.
„Technikos“ sodininkų bendrija bene tvarkingiausia – jame nėra nė vieno apleisto sodo. Pavyzdinės ir „Vyturio“, „Pušynėlio“ sodų bendrijos.
A. Perednis sako, kad belieka pasidžiaugti, jog apleistų sodų rajone mažėja: „Labai mums padeda ir žemėtvarkininkai – jie po sodus važinėja, apleistus fiksuoja, fotografuoja. Jau ne vienam nerūpestingam šeimininkui teko 500 litų baudą susimokėti.“
Pavyzdžiui, „Pašilės“ soduose dar neseniai būta apie 50 piktžolėtų sodų. Šiuo metu šeimininkų „pamiršti“ yra du.
