Ukmergėje įsikūrusi bendrovė „Statybos montavimo darbai“ – viena iš nedaugelio šiame mieste likusių „grynakraujų“ įmonių. Čia prasidėjo jos istorija, tebesitęsianti jau pusę amžiaus, iš šių apylinkių kilę ir įmonės savininkai bei darbuotojai. Visgi daugelį metų dirbusi tik aplinkiniuose miestuose, šiandien bendrovė jau gerai žinoma ir vertinama visoje Lietuvoje.
Drąsiai galima sakyti, kad įmonės įgūdžiai ir patirtis skaičiuojama dešimtmečiais: inžinerinių sistemų montavimo bendrovės ištakos siekia 1967 metus. Tais metais Kaimo statybos ministerijos nurodymu įsteigta Ukmergės „Kilnojamoji statybos darbų kolona“, kurios pagrindinė užduotis – Ukmergės, Širvintų ir Molėtų rajonuose vykdyti santechnikos ir įrenginių montavimo darbus. „Iki šiol tuos darbus ir atliekame“, – šypsosi dabartinis UAB „Statybos montavimo darbai“ (toliau – SMD) vadovas Valdas Petronis, kurio šįmet laukia dviguba šventė: įmonės 50-mečio sukaktis bei vadovavimo jai dvidešimtmetis.
Pusė amžiaus – neginčijamai solidus jubiliejus įmonei. Nejaugi išties per šį laiką neįvyko reikšmingesnių pokyčių?
Žinoma, jų buvo – jau vien santvarkos pasikeitimas ir valstybinės bendrovės akcionavimas yra ženklus slenkstis įmonės veikloje. 1993 metais darbuotojams įsigijus akcijas ir atsirado bendrovė dabartiniu pavadinimu – UAB „Statybos montavimo darbai“. O veiklos pobūdis iš tiesų iki šių dienų išliko bemaž nepakitęs – atliekame inžinerinius ir statybos darbus: projektuojame ir įrengiame šildymo, vėdinimo sistemas, vidaus ir lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus, montuojame elektros, silpnų srovių sistemas. Įmonė dirba toje pačioje gamybinėje bazėje, kur ir buvo įkurta, vadovaujantys inžinieriai – ilgamečiai darbuotojai. Šįmet ruošdamiesi jubiliejui suskaičiavome, kad 13 žmonių dirba daugiau nei penkiolika metų, septyni iš jų – ilgiau nei dvidešimt. Nedaug keitėsi ir mūsų darbo objektai – gyvenamieji daugiabučiai namai, viešosios paskirties statiniai, pramonės, gamybos, energetikos sektorius. Konservatyvi bendrovė (šypsosi).
Jeigu reikėtų išskirti svarbiausią pokytį ar postūmį, įvykusį per šiuos dešimtmečius ir suteikusį įmonei patikimos, žinomos bendrovės statusą – tai verslo plėtra. Jau senokai nebesame vien Ukmergės apylinkių įmonė, dirbame visoje Lietuvoje: nuo Klaipėdos iki Zarasų, nuo ligoninės Eišiškėse iki prekybos centrų „Lidl“ ar saulės energijos elektrinės Žūkliuose.
Atėjote vadovauti įmonei 1997 metais, kai į nugarą jau alsavo Rusijos krizė. Esate užsiminęs, kad antrąkart tokiai avantiūrai vargu ar ryžtumėtės…
Viena vertus, įmonę ir jos specifiką pažinojau jau seniai – čia ilgus metus dirbo mano mama, vėliau tapusi pagrindine akcininke, o brolis Rimas iki šiolei vadovauja gamybai. Kita vertus, kaip tyčia į vieną vietą sukrito daug nepalankių aplinkybių: ekonominis nuosmukis, iš Rusijos į Lietuvą masiškai grįžtantys statybininkai, o dar mano jaunas amžius…
Prie įmonės vairo stojau būdamas 25-erių, puikiai pamenu, kaip atvykus į susitikimą, užsakovų įmonių vadovai – vyrai su ilgametės patirties ir žinių bagažu – žiūrėdavo į mane su neslepiama nuostaba galvodami, kas čia per vaikas atvažiavo?.. Įmonės viduje atmosfera taip pat buvo slogi, darbuotojai nusivylę, užsikrėtę niūriomis nuotaikomis.
Dabar žvelgdamas atgal suprantu, kad būtent jaunatviškas užsidegimas, veržlumas, tikėjimas, kad viskas pavyks, ir pasitarnavo kaip stiprus variklis – be jo vargu ar būtume sugebėję pakilti nuo dugno, kuriame tuo metu kapstėsi įmonė. Pirmas dalykas, kurio entuziastingai ėmiausi, – tai ieškoti naujų rinkų didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Supratau, kad turime ryžtis plaukti į platesnius vandenis, nes periferijoje jau pasiekėme lubas – vietinėje rinkoje galėjome viso labo egzistuoti, be vilties augti, didinti pajamas ir veiklos apimtis. Taigi tuo metu turėjome įveikti du didžiausius iššūkius: įtikinti rimtus užsakovus, kad ir mes ne vėjo pamušalai, o kvalifikuota ir atsakinga profesionalų komanda, bei įsitvirtinti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Buvo labai sunku, bet su abiem užduotim sėkmingai susidorojome. Kai 2003–2007 metais sostinėje prasidėjo statybų aukso amžius, jau buvome čia apšilę kojas, nebereikėjo įrodinėti, kad gebame dirbti. Taip pamažu ir įsisuko tas ratas. Dabar SMD – tikrai puikus metas, įmonė kaip niekada gyvybinga, stipri finansiškai ir pripažinta savo srities lyderė.
Su statybos sektoriumi susijusios bendrovės nuolat susiduria su stipria konkurencija, ją atlaiko toli gražu ne visi. Kaip jums pavyksta?
Uždaviau sau tą patį klausimą prieš mūsų pokalbį – iš tiesų panašia veikla užsiimančių įmonių labai daug, nemažai jų atsiranda ir užsidaro, jų vietoje išdygsta naujos… O SMD gyvuoja, mini penkiasdešimtmetį ir, tikiuosi, švęs dar ne vieną sukaktį.
Manau, kad tvirtas pozicijas rinkoje užsitarnavome savo sąžiningu darbu ir atsakingu požiūriu į jį – tokias vertybes deklaruoja daugelis, tačiau tikrai ne visi jų laikosi. Mes ne tik stengiamės įvykdyti sutartus darbus kokybiškai ir laiku, bet ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui neatsisakome pagelbėti: jei iškyla problemų su montuotomis sistemomis, važiuojame, apžiūrime, bendradarbiaujame su statinio administratoriais, padedame sutvarkyti. Manau, tai didžiausias SMD išskirtinumas ir stiprybė. Statytojai bei nekilnojamo turto vystytojai, vertinantys ilgalaikę perspektyvą ir suprantantys, kad atsakomybė nesibaigia pastačius ir pridavus objektą, paprastai nori dirbti su panašiai mąstančiais patikimais partneriais.
Viena opiausių sričių gamybinėms bendrovėms – darbuotojų stygius…
Mes nesame išskirtiniai – kaip ir dauguma susiduriame su kvalifikuotos, jaunos darbo jėgos trūkumu. Tačiau kolektyvo branduolys yra labai stiprus – tai ilgamečiai darbuotojai, turintys ne tik turtingą žinių bagažą, bet ir gebantys veikti kaip gerai sustyguotas instrumentas, suprantantys vienas kitą iš pusės žodžio, perėję išbandymus įvairiausiose darbinėse situacijose. Darnus komandinis darbas ir profesionalumas – didelis privalumas kritiniais momentais, kai reikia ypač susitelkti. Kita vertus, darbuotojų skaičių didiname apgalvotai, nenorime labai išsiplėsti, nes mažesnė įmonė yra lankstesnė, paprasčiau veikti operatyviai, kai prireikia pokyčių. Be to, pasimokėme iš didelių įmonių klaidų krizės akivaizdoje, kai joms teko priimti drastiškus sprendimus…
Vis dėlto ekonominio nuosmukio metai bendrovei SMD buvo rekordiniai – gerąja prasme.
Taip, per stebuklą krizė mus aplenkė. Pasisekė, nes tuo metu vykdėme ilgalaikius projektus, Ukmergėje kaip tik buvo statoma bendrovės „Systemair Lietuva“ gamykla, turėjome daug darbo. Tad tuo metu, kai visi aplink krito kaip grybai, nei mes, nei mūsų darbininkai sunkmečio beveik nepajuto. 2009–2010 metais pasiekėme apyvartos piką ir iki šiol tą lygį pavyksta išlaikyti. Prie to prisideda ir veiklos diversifikacija – teikiame ir pastatų administravimo paslaugas, prižiūrime įmonių energetinį ūkį. Ukmergėje šią veiklą esame plačiai išvystę, prižiūrime tą pačią „Systemair“ gamyklą, bendrovėje „Stansefabrikken“ eksploatuojame vėdinimo, kondicionavimo, šildymo, elektros sistemas, daugelį kitų pavienių pastatų. Žinome, kaip efektyviai eksploatuoti statinius, turime atestuotus specialistus, tad radome nišą, kurioje galime išnaudoti turimą patirtį.
Kaip įsivaizduojate kompanijos ateitį?
Jau šiandien mano ir visos įmonės prioritetas yra veiklos, sistemos, susijusios su protingo namo statyba. Tai pirmiausia atsinaujinančios – saulės – energijos panaudojimas, šioje srityje jau esame ne naujokai, ir, kuo toliau, tuo ji darosi įdomesnė. Nors saulės jėgainių statybos bumas ir nurimęs, aš neabejoju, kad tai – ateities energija, tik laiko klausimas, kada ji įsigalės. Kita kryptis – skaitmenizacija, aktyviai diegiame telemetrijos – pastatų inžinerinių sistemų valdymo per atstumą – paslaugas. Smarkiai investuojame į jaunus žmones, ruošdamiesi naują darbuotojų kartą. Manau, kad praėjus dešimčiai metų SMD bus stipriai atsijauninusi, rinkos pozicijų neužleidusi įmonė, kurios paslaugos ir sprendimai atitiks visus laikmečio reikalavimus.
„Verslo žinios“
Rasa STAMKAUSKIENĖ
