Jungtinių Arabų Emyratų oro linijose stiuardese dirbanti Aurelija Barauskaitė savo atostogas sieja su Lietuva, viešnage gimtuosiuose namuose Ukmergės rajone. Tačiau, kai įpusėjus atostogoms virš galvos praskrenda lėktuvas, nubunda dangaus šauksmas ir šmėkšteli mintis: „Ten mano namai…“
Iš Vidiškių miestelio kilusi ir Vilniaus pedagoginiame universitete istoriją baigusi 29 metų Aurelija Barauskaitė sako, kad mintis dirbti stiuardese jos galvoje įsisuko dar studijų laikais.
„Keliaudama stebėdavau stiuardeses ir truputį pavydėdavau. Galvodavau, kaip joms gera – skraidyti, pamatyti pasaulį ir dar pinigus už tai gauti“, – juokiasi pašnekovė.
Bet šis darbas atrodė toks nepasiekiamas. Juk tiek merginų, svajojančių, pavyzdžiui, apie modelio, aktorės karjerą. Tačiau dažniausiai tai ir lieka jaunatviškose fantazijose…
Dar studijuodama Aurelija įsidarbino viename iš sostinės viešbučių restorano padavėja. Po metų jai pasiūlė vadovaujamas pareigas. Paaukštinimas. Bet vis tiek žemiškas…
Po poros mėnesių darbo naujose pareigose visai atsitiktinai sužinojusi, kad JAE oro linijos Vilniuje rengia stiuardesių ir stiuardų atranką, ryžosi dalyvauti. „Juk nieko neprarandu. Turiu gerą darbą ir toliau jį dirbsiu. Tiesiog pasidarysiu sau pramogą, nuotykį“, – tuomet galvojo.
Šimtas į vieną vietą
Po visą dieną trukusių testų, pokalbių komisija atsirinko kandidatus, tarp kurių buvo ir Aurelija. Konkursas buvo milžiniškas – iš 300 kandidatų išsirinko tik tris.
Tąsyk jiems pažadėjo: „Paskambinsim“. Tik tuomet mergina suprato, kad jeigu tai tik standartinis darbdavių pažadas, ji jausis taip, tarsi būtų neišsipildžiusi didžiausia jos gyvenimo svajonė.
„Laukiau, kankinausi. Po mėnesio jau aprimau. O po pusantro – skambutis: „Sveikiname, jūs priimta“ ,– prisimena žodžio pratarti negalėjusi.
Vėliau tereikėjo įtikinti tėvelius – į tolimą kraštą, kur kita kultūra, religija, išleisti 24-erių dukrą jie ryžosi ne iš karto.
Išvaizda turi būti tobula
Pirmiausia Dubajaus aviacijos koledže teko išklausyti daugybę paskaitų, mokymų. Pradedant nuo lėktuvo konstrukcijos pagrindų, reikalavimų stiuardesės išvaizdai, aprangai, makiažui, pareigų skrydžio metu iki pagalbos ištikus infarktui ar prasidėjus gimdymui.
„Pagrindinis reikalavimas mūsų išvaizdai – ji turi būti tobula nuo to momento, kai peržengi oro uosto slenkstį prieš skrydį, iki išeini iš jo. Apie tai, kaip atrodai ir ar gali pasirodyti keleiviams, sprendžia aukštesnes pareigas užimantis stiuardas, to skrydžio vadovas“, – sako pašnekovė.
Prieš porą valandų iki pakylant lėktuvui, visas ekipažas – 20–30 stiuardesių bei stiuardų – pereina patikrą. Nė viena raukšlelė ar menkiausia dėmelė ant drabužių, pernelyg išsipūtusi rankinė, nevykusiai atliktas makiažas tikrai „nepraeis“. Net keliems plaukeliams kyšant iš tvarkingai į kuodelį surištų plaukų, šukuoseną turi darytis iš naujo.
Kartą per pusantrų metų merginoms išduodami drabužiai ir aksesuarai – du švarkai, trys sijonai, penkios palaidinės, kepurė, rankinė, du lagaminai. Ir šalis galvai apsigaubti yra būtina aprangos dalis.
Oro uosto salėmis iki lėktuvo, kai iš minios išsiskiriančią ekipažo grupę nulydi daugybė akių, merginos pražingsniuoja avėdamos aukštakulniais bateliais. Lėktuve persiauna „darbiniais“ – ne mažiau elegantiškais, bet jau žemesnėmis pakulnėmis.
Odą tenka palepinti masažais
„Manęs visa ši tvarka nė truputėlio neerzina. Visada mėgau puoštis. Pamenu, mamytė vis stebėdavosi ir nepiktai pasišaipydavo iš manęs, neva iki netoliese esančios parduotuvės nepasidažiusi nueiti negaliu“, – juokiasi Aurelija.
Daugelis žino, koks sausas yra oras iškondicionuotame lėktuvo salone. Ilgesnio skrydžio metu oda atrodo nepasotinama – ant veido tūtelę kremo gali sutepti, o džiūvimo jausmas neapleidžia. Ne kartą esu pagalvojusi, kad stiuardesės atrodo taip, tarsi joms tai nė kiek nekenktų. Taigi gal ir kokių nors „stebuklingų“ priemonių joms oro linijos duoda?
„Tikrai ne. Kosmetiką, visokias kūno priežiūros priemones perkamės patys. Tačiau specialių priemonių imuosi – kiekvieną kartą nuskridusi į Azijos šalis net po kelis kartus per dieną einu darytis masažų“, – puikios išvaizdos paslaptis išduoda Aurelija.
Keleivius permato kiaurai
Reprezentaciniai reikalavimai, kaip turi atrodyti lėktuvo ekipažas, – keleivio akims. Mat jie, stebėdami stiuardesę ar stiuardą, kartu vertina ir oro linijas. Tačiau smalsiai lėktuvo personalą apžiūrintys keleiviai nė nenutuokia, kad iš tikrųjų patys yra „permatomi“.
Dar prieš skrydį vykstančiuose aptarimuose stiuardai gauna daug informacijos apie keleivius. Gal iš kito lėktuvo jungtiniame skrydyje koks gerokai įkaušęs turi įlipti, gal ką iš šalies deportuoja. Pro lėktuvo ekipažo akis nepraslys nė menkiausias įtartinas judesys.
Aurelija sako, kad vienas svarbiausių momentų stiuardų darbe – apie 45 minutes trunkantis keleivių laipinimas.
„Tuomet atidžiai stebime visus keleivius, analizuojame jų veidus, elgesį. Yra tokia tvarka, kad iki tol, kol lėktuvo durys dar neužvertos, turime teisę keleivį išlaipinti. Vos tik durys užsidaro – ir visa atsakomybė tenka mums“, – apie savo pareigas kalba Aurelija.
Informaciją perduoda kodais
Oro linijų psichologai per mokymus stiuardams atskleidė daugybę požymių, į kuriuos šie privalo atkreipti dėmesį. Pro akylus skrydžio palydovus nepraslysta ir gerokai kauštelėję, ir akivaizdžiai blogai besijaučiantieji.
Stiuardesės privalo žinoti specialiųjų tarnybų sudarytą ilgiausią sąrašą požymių, pagal kuriuos atpažįstami teroro aktui pasirengę asmenys.
Aurelija užsimena, kad visas lėktuvo ekipažas turi tam tikrus kodus – žodžius, raides, skaičius, gal net pašaliniams nieko nereiškiančias frazes, kuriais vieni kitiems perduoda informaciją apie savo pastebėjimus, įtarimus. Kokio rimtumo problema ir kaip elgtis, sprendimą priima lėktuvo kapitonas.
Mokymų metu dėstytojai aiškino, kaip raminti keleivius lėktuvui patekus į turbulencijos zonas, esant ekstremalioms situacijoms. Beveik kiekvieno ilgesnio skrydžio metu oro duobių pasitaiko. Kartais lėktuvą krato taip, kad keleiviai tikrai panikuoja.
Pastebėjusi, jog žmogus labai bijo, priėjusi prie nelaimėlio lyg niekur nieko ramiai sau klausinėja, kur skrenda, kokiu tikslu, su kuo keliauja. „Visai ne dėl to, kad man labai rūpėtų. Tiesiog atsakinėdamas pasimiršta, aprimsta“, – šypsosi Aurelija.
Ji pati tikina jau seniai pripratusi prie tokių reiškinių – tai ekipažo kasdienybė. Visiškai pasitiki ekipažu. Abejonių nekelia pilotų kompetencija – JAE oro linijos į šias pareigas priima tik patyrusius lakūnus. Stiuardų komanda taip pat kiekvienam skrydžiui sudaroma ne atsitiktinai, o remiantis psichologiniais testais.
Kokteiliai ir dovanos
Aurelija sako, jog įkyriai savo dėmesį rodantys keleiviai – bene kiekvieno skrydžio kasdienybė. Dažniausiai tai būna gerokai kauštelėję vyrai, tai telefono numerio kaulijantys, tai su dviprasmiškomis užuominomis ramybės neduodantys.
Maistas, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai JAE oro linijų lėktuvuose būna įskaičiuoti į bilieto kainą ir nenormuojami. „Mes neturime teisės atsisakyti atnešti alkoholinį kokteilį kad ir pačiam girčiausiam keleiviui. Bet žinome, kaip jam paruošti ypatingą“, – juokiasi Aurelija.
Pasirodo, geria sau apkiautėlis patenkintas n-ąjį kokteilį ir nė neįtaria, kad jis pagamintas iš „Colos“ ir ledukų, o viskio jame gal kokių dešimt lašų dėl kvapo.
Stiuardesė prisipažįsta iš keleivių ir dovanų sulaukianti.
Brangią dovaną, pavyzdžiui, kad ir kvepalus, kuriais prekiaujama čia pat lėktuve, įteikę tiesiog padėkoja už malonų aptarnavimą.
Beje, ir pati sutikusi tarp keleivių lietuvių, be atskiro „lauknešėlio“ iš lėktuvo jų neišleidžia.
Mergina įsitikinusi, kad šalį reprezentuojančios vėliavėlės – viena geriausių oro linijų įdiegtų naujovių. Tai padeda ir tiems keleiviams, kurie tik gimtąja kalba šneka. „Ir šiaip labai smagu lietuvius kitame pasaulio krašte sutikti“, – sako pašnekovė.
