Antradienį Ukmergė buvo panirusi į kepamų blynų aromatą. Užgavėnių blynais kvepėjo visas miestas.
Šalia kultūros centro šiemet buvo surengta smagi Užgavėnių šventė, kupina muzikos, šurmulio, šokių ir persirengėlių pokštų.
Praeivius už skvernų tampė ubagai, žydai, čigonai, o vaišintis kvietė blynų kepėjai.
Vaišintojų vaidmuo šiemet atiteko politikams. Blynus atskirose palapinėse kepė trijų partijų atstovai. Konservatoriai ir „darbiečiai“ kepė įvairiais pagardais skanintus storus ir plonus lietinius blynus. Socialdemokratai bandė praeivių širdis užkariauti įmantresniais – varške ir grybais įdarytais lietiniais.
Valgytojų šventėje netrūko ir panašu, kad mažai kas dairėsi, kairiuosius ar dešiniuosius blynus kerta…
Susirinkusiuosius linksmino Kultūros centro „Pyniavos“ ir „Bočių“ kolektyvai. Po Kanapinio su Lašininiu kovų ant laužo sudegintas „Gavėnas“ ir ukmergiškių atsineštos „čiučelos“.
Užgavėnių šventė antradienį vyko ne tik miesto centre. Persirengėliai šurmuliavo ugdymo įstaigose, bendruomenėse, globos namuose.
Smagiai šią šventę minėjo Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras. Jo ugdytiniams – negalią turintiems jauniems ukmergiškiams – tai labai laukiamas, daug pasiruošimo reikalaujantis renginys.
Jame lygiais tampa ir kaukėmis pasipuošę įstaigos darbuotojai, ir lankytojai.
Užgavėnių visada labai laukia ir rajono vaikų darželių, mokyklų auklėtiniai. Įspūdingi šventės personažai šurmuliavo ir lopšelio-darželio „Nykštukas“ kieme. Velniukai, čigonaitės, raganos, ožkytės suko ratelius, žaidė žaidimus, taikėsi vienas kitam įžnybti ir iš Morės pasišaipyti.
Sulaukus svečių – persirengėlių iš Deltuvos kultūros namų, paskutines minutes skaičiuojanti Morė buvo iškilmingai apvežta aplink darželį. Paskutinė jai skirta Lašininio ir Kanapinio kova… ir štai – jau smilksta Morės kudlos ir pasijoniai! Jai pagaliau sudegus visi puolė vaišintis šventės gardumynais.
***
Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai, dešros, pyragaičiai, kunkis. Tikėta, kad per Užgavėnes mėsą gali valgyti iki to laiko, kol atsiguli.
**
Jei Užgavėnių dieną saulėta – pavasarį reikia anksti sėti.
Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių – tais metai gerai augs javai, nežiūrint, kur juos pasėsi.
Jei per Užgavėnes sausa – sėjos metu reikia būti atsargiam.
**
Per Užgavėnes įprasta laistytis vandeniu – nuo seno manyta, kad taip galima pagreitinti pavasarį ir žemės atgimimą. Tikėta ir burtais. Vienas tokių: suskinamos vyšnių šakelės, pažymimos ir pamerkiamos į vandenį. Tas, kurio suskintos šakelės iki Velykų pražysta, greitai ištekės arba ves. Kurio tik lapeliai išsiskleis, tais metais sau poros dar neras. Liūdniausia bus tam, kurio šakelės, sukrovusios žiedus, Velykų rytą juos numes.