Nors šildymo sezonas jau pasibaigė senokai, UAB Ukmergės butų ūkiui išlieka uždavinys nusimesti skolininkų užkrautą naštą. O ji gana apvali – ukmergiškiai įmonei už komunalines paslaugas skolingi daugiau kaip pusę milijono litų.
Ligita JUODVALKIENĖ
Ukmergės butų ūkis administruoja apie 200 daugiabučių namų. Dalis jų įmonei atsiskaito ir už šildymo paslaugas.
Įmonės direktorius Jonas Rinkevičius sako, kad gyventojų įsiskolinimai už komunalinius mokesčius siekė 550 tūkstančių litų. Skolininkų įsipareigojimai įmonei tendencingai didėja – vien nuo šių metų pradžios skola padidėjo 46 tūkstančiais litų.
Didžiausios gyventojų skolos susidaro už šildymo paslaugas.
Anot J. Rinkevičiaus, vienas pagrindinių būdų nusikratyti skolininkų užkraunamos finansinės naštos – nuolatinis bylinėjimasis. Per mėnesį įmonė pateikia apie 10–15 ieškinių.
„Kai kurie gyventojai apsimeta nustebę sužinoję, kad jiems buvo pateiktas ieškinys. Nors visiems vienokiu ar kitokiu būdu būna pranešta. Sprendimą dėl įsiskolinimų teismas gali priimti ir nedalyvaujant atsakovui. Dažniausiai su tokiais bandome ieškoti kompromisų“, – sako pašnekovas.
Nors didžioji dauguma teismo sprendimų yra vykdomi, direktorius neslepia, kad kai kurie jų skolininkai – „amžini“, o jų skolos kasmet auga aritmetine progresija.
Didžiausia skola buvo 17 tūkstančių litų. Yra gyventojų, nesumokėjusių 12 tūkstančių litų.
Kaip užkirsti kelią tokiam reiškiniui, įmonės vadovas teigia neišmanąs. Šilumos atjungti įmonė neturi teisės – tai prieštarautų Šilumos ūkio įstatymui. Keletą didžiausių skolininkų yra nubaudę neišeidami iš įstatymo ribų – atjungė karštą vandenį.
„Bepigu kokiems telefono ar elektros tinklams – nesumokėjai už paslaugą, tai ir nesinaudosi. Mes esame kitokioje padėtyje, kovojant su skolininkais. Įstatymas draudžia atjungti šilumą, o dauguma nemokančių už šilumą asmenų tuo naudojasi“, – aiškina direktorius.
Jis mato vienintelę išeitį iš šios skausmingos vartotojams padėties. Tai – daugiabučių renovacija. Anot jo, netgi vis labiau populiarėjančios šalyje biokatilinės problemos iki galo neišspręs. Atsiradusi rinka nedels pakelti ir jose naudojamų žaliavų – medienos produktų, šiaudų – kainas.
Apie ekonominį efektą, kurį galima gauti apšiltinus būstą, vaizdžiai byloja naujausio daugiabučio Dariaus ir Girėno gatvėje gyventojų sąskaitos. Jie už šildymą vasario mėnesį mokėjo perpus mažiau nei aplinkinių namų gyventojai.
Bene brangiausiai rajone šiluma kainavo Pilies gatvės 5, 6, 8, Vilniaus gatvės 5 namo bei Deltuvoje esančios Šviesos gatvės 3 namų gyventojams. Jie už šilumą mokėjo rekordines sumas – beveik po 16 litų už vieną kvadratinį metrą.
Sausio mėnesį, kuomet net „šalčiausio“ Pivonijos mikrorajono gyventojai mokėjo vidutiniškai po 6 litus už kvadratinį metrą, šių namų gyventojai už tokį patį plotą paklojo dvigubai daugiau.
J. Rinkevičius sako, kad šilumos ūkio klausimus analizuoti sudaryta savivaldybės darbo grupė svarsto galimybę pasiūlyti brangiausiai už šildymą mokančių daugiabučių gyventojams galimybę atsijungti nuo centralizuotos sistemos, įrengiant individualius šildymo katilus.
„Beveik visi šių namų gyventojai gauna kompensacijas iš biudžeto – tai nemenkas krūvis savivaldybei, mokesčių mokėtojams. Taigi savivaldybė galėtų prisidėti tų kompensacijų sąskaita, įrengiant tiems gyventojams vietinę šildymo sistemą“, – svarsto direktorius.