Viena mūsų laikraščio skaitytoja pasakojo ypač mėgstanti ankstyvo pavasario gamtą ir jos dovanas, tačiau girdėjusi ir apie su jomis susijusius pažeidimus. Teiravosi, ar galima be apribojimų skinti, pavyzdžiui, žibuokles, pakalnutes, kitus pavasario augalus, kokia yra atsakomybė.
Informacijos šiuo klausimu pateikė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistė Kristina Klovaitė.
Paprastoji pakalnutė nėra saugoma rūšis – ji neįrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, nesaugoma ir pagal tarptautinius susitarimus. Šis augalas plačiai paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje, kone kiekviename miškelyje, kai kur sudaro didžiulius sąžalynų plotus. Pakalnutė dėl gražių žiedų ir aromato auginama kaip dekoratyvinis augalas, yra vaistinis, bet kartu ir nuodingas augalas.
„Pagal galiojusią tvarką pakalnučių buvo nedraudžiama skinti, bet buvo draudžiama jomis prekiauti. Draudimas grįstas tuo, kad pakalnutės bus skinamos miestų parkuose, nuskurdinant augaliją. Tačiau pagal želdynų apsaugos ir tvarkymo reglamentus parkuose, skveruose skinti augalų žiedus ar lapus draudžiama. Atsižvelgdamas į tai aplinkos ministras 2016 m. panaikino draudimą prekiauti pakalnutėmis“, – sakė K. Klovaitė.
Žibuoklių, jos teigimu, nedraudžiama skinti ir jomis prekiauti. Tačiau išlieka draudimas rinkti bei prekiauti augalų rūšimis, priskiriamomis saugomų rūšių laukiniams augalams (įrašytiems į minėtą sąrašą). Draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų ir šilagėlių žiedais.
Draudžiama išrauti, iškasti su šaknimis ar kitaip naikinti šių rūšių augalus: paprastąjį burbulį, miškinę leliją, lieknąją plukę, pavasarinę raktažolę, didžiažiedę rusmenę. Teisės aktai draudžia rauti, skinti ir prekiauti visų rūšių pataisais (išskyrus, kai pataisų, neįrašytų į saugomųjų sąrašą, sporinės varputės renkamos ir naudojamos vaistinei žaliavai).
Už saugomų rūšių augalų rinkimą, naikinimą ar prekybą numatyta bauda nuo 28 iki 289 eurų.
Nuo šių metų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas pasikeitė. Šį sąrašą rengia ir kasmet peržiūri Lietuvos raudonosios knygos komisija, o tvirtina aplinkos ministras.
Įvertinus į sąrašą įtrauktas 764 rūšis, nustatyta, kad per dešimtmetį daugelio jų būklė pasikeitė. Todėl į naująjį įrašytos 566 rūšys.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos teigimu, rūšys buvo išbrauktos ar įtrauktos naujos dėl įvairių priežasčių. Daugumos būklė pagerėjo, jos tapo dažnos arba atlikus vertinimus pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos metodiką išsiaiškinta, kurios mūsų šalyje laikomos išnykusiomis, todėl jų realiai išsaugoti neįmanoma. Be to, apie tam tikrų rūšių būklę trūksta duomenų, tad mokslininkai siūlo jas geriau ištirti.
Sąraše neliko kai kurių paukščių rūšių, kurios gamtinėje aplinkoje tapo įprastos: pilkosios gervės, gulbės giesmininkės (ši rūšis yra saugoma pagal ES Paukščių direktyvą), pilkosios žąsies, didžiojo dančiasnapio, didžiojo baltojo garnio, kitų. Šių sparnuočių populiacijos pagausėjo. Į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašyta pilkoji kurapka, kurios populiacijos visoje Europoje ypač mažėja.
Nutarta saugoti dėl invazinių vėžių plitimo šalyje sparčiai nykstančius plačiažnyplius vėžius.
Iš sąrašo išbrauktos nevietinės rūšys, tokios kaip melsvasis linlapis, bekotis ąžuolas, arba rūšys, kurių būklė gera: meškinis česnakas, daugiametė blizgė, paprastoji vandens lelija. Sutrumpėjo samanų, grybų, kerpių sąrašas.
2019 metų raudonojoje knygoje – pačių įvairiausių saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas. Jame – ne tik žinomi gyvūnai, tokie kaip stumbras, baltasis kiškis, lūšis ar šermuonėlis. Tam tikrų rūšių pavadinimai turbūt mažai kam girdėti, pavyzdžiui, paukščiai – švygžda, avocetė, vabzdžiai – raudonasis pievasprakšis, sieninė gaurabitė, geltonžiedis kordulegastras, pajūrinė kukulija arba samanos – pūkuotoji apuokė, įkirptoji tritomarija, tundrinė liūnsamanė…
