Skęstantiesiems gyvybes išgelbėjo baidarininkai

Autorius Skaistė VASILIAUSKAITĖ - DANČENKOVIENĖ
Skęstantiesiems gyvybes išgelbėjo baidarininkai / Nelaimės vietoje atsidūrę baidarininkai išgelbėjo srovės nešamus žmones.

Šeimos maudynės sraunioje Šventosios upėje sekmadienį vos nevirto skaudžia nelaime. Laimingas sutapimas – prošal plaukę baidarininkai. Jie išgelbėjo du skęstančius vaikus ir vieną suaugusįjį. Apie šeimą sukrėtusį įvykį papasakojo ukmergiškė Renata.

Žinia apie vos nenutikusią nelaimę pasirodė feisbuke, kur, norint padėkoti, ieškota gelbėtojų.

Kaip paaiškėjo susisiekus su Renata, dvi šeimos – jos ir brolio – ieškojo saugios vietos maudynėms. Buvo aštuoniese: ji, brolis su žmona bei 5 vaikai.

Skęsti pradėjo artimųjų akyse

Besižvalgydami ramesnės pakrantės, važiavo paupio keliuku, įsukę nuo Pramonės mikrorajono. Pirmąją įrengtą poilsiavietę pravažiavo, nes joje buvo daug žmonių. Maždaug ties ta vieta, kur yra „Ukmergės vandenys“, pastebėjo keliuką link upės. Juo pasukę, pamatė upėje braidančią moterį su anūke, kuri sakiusi, jog dažnai čia ateina. Tad šeimynos nusprendė, kad vieta pakankamai saugi ir apsistojo. „Neplanavome ilgai užsibūti, net vandens atsigerti nebuvome pasiėmę“, – pasakojo Renata.

Upės viduryje yra salelė, iki kurios nubrido kartu. Visiems išlipus, mergaitės dar liko pabraidžioti, vos per keletą metrų nuo tėvų. Jos nebuvo prapuolusios iš akių, suaugusieji vaikus stebėjo. Staiga mergaites pagavo srovė, ėmė nešti ir mažiausioji, vienuolikmetė, pradėjo skęsti. Jos gelbėti šoko keturiolikmetis Renatos sūnus bei mergaitės tėtis, Renatos brolis. Pati Renata suskubo kviesti pagalbą.

Išbėgo ant keliuko pasitikti greitosios, tad kaip skendusieji buvo išgelbėti pati nematė. Spėjo tik pamatyti, kad šokusius gelbėti mergaitės artimuosius taip pat pagavo sūkurys. „Mačiau, kaip sūnus paniro ir nebeišniro“, – vis dar nerimo kupinu balsu moteris pasakojo patirtą siaubą.

Prireikė daugiau pagalbos

Skęstančiuosius išgelbėjo pro šalį plaukę baidarininkai. Raimondo Vizbaro ir Arūno Kazimierėno baidarės plaukė arčiausiai ir pasroviui, tad jie ir buvo pirmieji, puolę traukti vaikus ir vyrą. Arūnas šoko į vandenį pats. Vis dėlto srovė pagavo ir jį ir ėmė traukti į dugną. Kiek tolėliau buvęs Raimondas pamatė, kad sūkurys pernelyg klastingas, metė liemenę, kad skęstantieji galėtų įsikabinti. Ją sučiupo berniukas, jau nebeturėjęs jėgų laikytis. Pasak vyro, dukra, likusi viena prie irklų, sunkiai valdė baidarę, valtį srovė irgi įsuko ratu, tad prireikė kitų ekipažų pagalbos, kad visus ištrauktų.

Gelbėjime dalyvavusi Roma atkreipė dėmesį, kad svarbu sugebėti padėti tinkamai. Ji su savo vyru taip pat neliko abejingi ir grįžo padėti kitiems, kai išgirdo šaukiant pagalbos, nors jau keletą metrų buvo praplaukę. Apsukdami savo baidares matė, kaip viskas vyko.

Pasak Romos, tokioje situacijoje tiktų ir tuščias plastikinis butelis ar net kelnės, kurios būtų lyg virvė skęstančiajam. „Supratome, kad, norint padėti, nereikia šokti į vandenį, į tą pavojingą vietą, kur jau vyksta kova su vandeniu. Mes vos ištraukėme ir savo komandos narį Arūną“, – dalijosi ji prisiminimu.

Ši šeima plaukė su aštuonerių ir dešimties metų vaikais. Vėliau ilgai aptarinėjo įvykį, visiems tai buvo pamoka, o vaikams pirma patirtis, kad net prie pat kranto gali būti rizikinga. Irkluojant prieš srovę, vos išsiplėšė iš tos vietos, kol vyras nestumtelėjo jų baidarės

Vieta nepažymėta

Pasirodo, vieta, nors ir negili, tikrai labai pavojinga maudynėms. Tas sūkurys ten susidaro nuolat, nors jis yra maždaug vieno ar pusantro metro atstumu nuo kranto ir net neįtartum, kad gali būti toks stiprus. Vos kelių metrų atstumu upė yra gana sekli, visiškai negilu, o sūkurio vietoje yra apie 2 metrų gylio duobė, gal ir gilesnė.

Gelbėtoju tapusio Raimondo Vizbaro manymu, į šią vietą yra nutiesti vamzdžiai, o dugne išplautas gruntas, todėl ir susidarė duobė. 

Vyras piktinosi, kodėl tokia pavojinga vieta nepažymėta kaip netinkama maudynėms. Jam pritarė ir Renata. „Kadangi į šią vietą veda keliukas, turėtų būti ženklas, kad čia maudytis negalima“, – mano ji. Moters teigimu, sūkurys buvo tikrai galingas. Šokusieji gelbėti plaukti moka, tačiau jiems savo jėgomis išsikapstyti iš srovės nepavyko.

Vis dėlto šioje vietoje oficialiai įsteigto paplūdimio nėra, tad nelaibai aišku, kas atsakingas už vietos pažymėjimą.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas sakė, kad aprašo, reglamentuojančio pavojingų maudynėms vietų žymėjimą, nėra, tačiau jau susisiekta su Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, kad ji pateiktų tokių vietų sąrašą ir rajono savivaldybė jas sužymės.

Medikai atvyko operatyviai

Tarp plaukusiųjų baidarėmis buvusi ukmergiškė Asta Krogertienė. Ji padėjo Renatai surasti ir susisiekti su gelbėtojais.

Vėliau pasakojo įvykio pati nemačiusi, plaukė iš paskos, tad pasiekusi vietą ir ant kranto pastebėjusi greitosios pagalbos automobilį, suprato, kad kažkas nutiko.

Pasak Renatos, medikai atvyko labai greitai. Jie suteikė reikiamą pagalbą, pasirūpino ir apžiūrėjo visus ir, tik įvertinę jų būklę, leido vykti namo.

Dėkoja už išgelbėtas gyvybes

Renatos sūnus keletą dienų ilsėjosi pas močiutę. Išvažiuodamas mamai sakė, kad daugiau niekada nebebris į upę, nors berniukas lankė baseiną. Šis įvykis sukėlė šoką.

Renata sakė, kad jaučiasi dėkinga visai baidarininkų komandai ir kiekvienam asmeniškai už tai, kad neliko abejingi, nenusisuko ir padėjo. „Ačiū, kad patys brangiausi yra su manimi ir jūsų komandos dėka šypsosi man.“ Moteriai pavyko susisiekti su gelbėtojais bei jų artimaisiais. Renata sako, kad nuo šiol jos sūnus, krikšto dukra ir brolis rugpjūčio 9 dieną švęs antrąjį gimtadienį.

Įspėja nerizikuoti

Lietuvos sporto universiteto docentė, olimpietė plaukikė Birutė Statkevičienė radijo laidoje komentuodama įvykį akcentavo, jog su srove kovoti labai sunku, ypač vaikams. Tiek suaugusieji, tiek vaikai dažnai pervertina savo galimybes plaukti. Nes dauguma būna išmokę išsilaikyti ant vandens paviršiaus, bet ne plaukti be sustojimo ilgesnį laiką ar galynėtis su vandeniu. O atviruose vandens telkiniuose srovės yra klastingos net tose vietose, kur negilu. Srovė gali pasiglemžti labai greitai – per kelias akimirkas. Jos manymu, pramogaujant prie vandens, apsaugos priemonės – liemenės, plūdurai ar kitos – ateityje turėtų tapti privalomomis. 

Nors šįsyk kviesti gelbėtojų tarnybos neprireikė, paprastai į tokius įvykius skuba ugniagesiai gelbėtojai.

Pasak Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Dainiaus Vyšniausko, tik dėl laimingo atsitiktinumo keturiems skendusiems žmonėms pavyko išsigelbėti. Tarnybos duomenimis, prieš kelias savaites toje pačioje upėje, prie tilto, nuskendo vaikas, o prieš  keletą metų ugniagesiai gelbėtojai iš jos dugne esančios duobės ištraukė nuskendusį vaikiną.

D.Vyšniauskas tarnybos išplatintame pranešime įspėja, kad rizikuoti gyvybėmis neverta: „Jeigu visi, kurie mėgsta rizikuoti, suvoktų, kiek skausmo patiria jų artimieji, kai gelbėjamos skęstančiųjų gyvybės, kiek įtampos iš gelbėtojų reikalauja šis darbas, galbūt tokių įvykių būtų mažiau.“

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *