Mūsų rajone daugiausia mirusiųjų – Deltuvos ir Vidiškių seniūnijose, rodo pernykščių metų statistika. Kas iš rajono gyventojų iškeliavo į amžinybę, dabar, kaip būdavo anksčiau, viešai nebeskelbiama. Tačiau kai kurie tokią informaciją vadina labai reikalinga.
Duomenis apie 2018 metais mirusius gyventojus pateikė rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius. Ukmergės rajone pernai iš viso mirė 645 žmonės: 343 – miesto gyventojai, 268 – iš mūsų rajono seniūnijų, 34 – iš kitų rajonų. Anapilin iškeliavo daugiau moterų – 357. Vyrų – 288.
Statistika atspindi ir tai, kurie mėnesiai pasižymi didžiausiu mirtingumu. Sausį mirė 50 žmonių, vasarį – 70, kovą – 69, balandį ir gegužę – po 52, birželį – 51, liepą – 43, rugpjūtį – 61, rugsėjį – 44, spalį – 47, lapkritį – 49, gruodį – 57.
Deltuvos seniūnijoje užregistruotos 45 mirtys, Lyduokių – 18, Pabaisko – 16, Pivonijos – 18, Siesikų – 23, Šešuolių – 16, Taujėnų – 31, Veprių – 18, Vidiškių – 51, Želvos – 24, Žemaitkiemio – 8. Daugiausia vyrų mirė Vidiškių (26) ir Deltuvos (21) seniūnijose, moterų – taip pat: Vidiškių – 25, Deltuvos – 24.
Vyriausias amžiumi mirusysis – 100 metų, tarp palaidotų jauniausių asmenų – 18, 23, 25, 29 metų…
Pasigenda
Mirusių ukmergiškių pavardes, jų artimiesiems davus sutikimą, anksčiau spausdindavome „Ukmergės žiniose“. Sąrašus pateikdavo Civilinės metrikacijos skyrius. Tačiau jau kuris laikas tokia informacija nebeprieinama.
Jos pasigendantys skaitytojai neretai teiraujasi, kodėl. Tenka sulaukti pageidavimų, kad laikraštyje tokie sąrašai būtų, žmonėms esą įdomu, kas iš jų kraštiečių – pažįstamųjų arba ne – paliko šį pasaulį. Kai kurie teigia pastebintys, jog yra laikraščių, spausdinančių mirusiųjų pavardes.
Artimieji nesutinka
Galimybė viešinti tokią informaciją buvo apribota Teisingumo ministerijos. „Toks sprendimas priimtas 2014 m. vadovaujantis Civilinio kodekso nuostata ir ministerijai gavus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos raštą dėl galimo įstatymo pažeidimo skelbiant mirusiųjų pavardes, – paaiškino ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius. – Kodekse pažymėta, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą po jo mirties gali būti skelbiama jo sutuoktinio, tėvų ar vaikų sutikimu.“
Jo teigimu, civilinės metrikacijos įstaigų darbuotojai pokalbiuose su Teisingumo ministerijos darbuotojais buvo pažymėję, kad kai kurie žmonės kategoriškai nesutinka, jog duomenys apie artimųjų mirtį būtų skelbiami viešai.
„Kai kurie leidiniai galbūt bendradarbiauja su laidojimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, kurios pateikia informaciją apie asmens mirtį, šią žinią suderinusios su artimaisiais“, – svarsto jis. Sako, jog Teisingumo ministerija nėra uždraudusi skelbti mirusių asmenų pavardžių, tačiau tai turi būti daroma laikantis įstatymų.
„Gyvename teisinėje ir demokratinėje valstybėje, todėl turėtumėme leisti pasirinkti skausmą dėl artimojo netekties išgyvenantiems žmonėms, ar skelbti tokią informaciją viešai, o ne spekuliuoti visuomenės interesu ją gauti“, – pridūrė A. Kutrevičius.
Kitokia tvarka
Apie su šiais klausimais susijusius pokyčius informavo ir mūsų Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Regina Jackūnienė. Anot jos, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių naujoms nuostatoms, metrikacijos įstaigose mirtis registruojama savo iniciatyva.
Registravimas atliekamas pagal informaciją, gautą iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS), kai elektroninis medicininis mirties liudijimas (eMML) ar elektroninis medicininis perinatalinės mirties liudijimas (eMPML) į Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą (MEPIS) patenka automatiškai.
„Taigi pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos nebeturi galimybės mirusiųjų artimųjų – mes jų nesutinkame, nematome – paklausti, ar jie sutinka paskelbti mirusio asmens duomenis spaudoje“, – sako vedėja.
Mirusįjį, pasakojo ji, šarvoja ir laidoja su medicininiu mirties liudijimu, kurį išduoda medicinos įstaigos. Jei mirusiojo artimieji ar paveldėtojai nori turėti mirties įrašą liudijantį išrašą (nuo 2017 m. sausio 1 d. popieriniai gimimo, santuokos sudarymo, ištuokos, mirties, vardo, pavardės pakeitimo liudijimai nebeišduodami, tačiau piliečių pageidavimu išduodami civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai), jie gali tokį dokumentą išsiimti bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje. Valstybės rinkliavos mokestis yra 2,90 Eur.
