Ukmergės žemdirbiai kelis kartus per dieną žvalgosi į meteorologinių prognozių interneto svetaines, tikėdamiesi lietaus. Deja, rimtesni lietūs mūsų krašto vis nepasiekia – tik kartą per mėnesį kiek „pakrapijo“. Dabartinę situaciją rajono javų augintojai vadina tiesiog bloga.
Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako, kad jei pasirodys taip laukiamas gausus lietus, derlius dar bus iš dalies išgelbėtas. Jei ne – situacija bus labai bloga, nes javų varpoms tiesiog nėra iš ko vystytis – išplaukia ir džiūsta.
Įnoringa kultūra – rapsai – taip pat skaudžiai reaguoja į šio meto sausros iššūkius. Pavasarį daugelis augintojų džiaugėsi, kad rapsai gerai peržiemojo, tačiau dabar visuose laukuose stovi, anot ūkininko A. Valaišos, kažkokie išretėję, vos gyvi, išsigandę.
Pirmoji kultūra, kurios javapjūtė jau greitai prasidės, – žieminiai miežiai. Kai kur jų laukai jau geltonuoja ir kulti gali būti tinkami liepos pradžioje. Spėjama, kad javapjūtės pradžia šiemet gali būti pati ankstyviausia, kiek pamena. Įprastai žieminiai miežiai sunoksta ir kulti tinkami po liepos 10 d.
Labai liūdna situacija galvijų augintojams – ūkininkai pasakoja iš to paties ploto nupjaunantys trečdaliu mažiau žolės, nei įprastai, o kai kur situacija dar prastesnė – nėra ką pjauti.
Pasak A. Valaišos, ūkininkai savo telefonuose įsidiegę orų prognozės programėles. Labiausiai pasitikima meteo.lt. Pastarosiomis dienomis mūsų krašte vis žadamas lietus, bei kai ateina žadėtoji diena, jis dingsta, o prognozės kelis kartus per dieną pasikeičia…
Išsigelbėjimas, siekiant sustiprinti sausros nualintus augalus, – purškiami biologiniai preparatai, tačiau, anot ūkininko, jie tokie brangūs, kad investicijos niekaip neatsipirktų.
Nelinksma tema šiemet – javų supirkimo kainos. Pernai kaina už kviečių toną siekė 300 Eur, o šiemet – 180–200 Eur. Tiek supirkėjai pasiruošę mokėti už naują derlių.
Nuostolių daugelis patyrė ir pagal sutartis pirkę brangias trąšas. Nors jos dabar gerokai atpigusios, teko pirkti brangias, antraip būtų pažeistos sutarčių sąlygos.
Asociacijos pirmininkas sako, kad nemenki iššūkiai šiemet ūkininkų laukė ir dėl pakeistos pasėlių deklaravimo sistemos – ne vienam ji tapo tikra mįsle. Visi sutartinai teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug paprastesnė ir patogesnė, o dabar reikia gerokai galvą pasukti, kad perprastum sistemą, viską gerai apskaičiuotum ir deklaraciją pateiktum teisingai.
Neprideda optimizmo ir šalies valdžios požiūris į gamtos stichija tapusią sausrą – nutarta, kad poreikio skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją šiuo metu nėra.
„Kiek jau metų ūkininkauju, bet neprisimenu, kad pavasaris būtų vienodas. Kiekvienais metais – vis kitokios staigmenos – tai per daug lietaus, tai per mažai, tai šalnos. Nė vieno pavasario neprisimenu, kad viskas būtų vienodai. Gal todėl taip ir atrodo, kad viskas ūkininkams blogai“, – sako asociacijos vadovas.
