Daiva ZIMBLIENĖ
Rajono savivaldybės atstovė spaudai
„Gyveni gyveni ir sulauki šimto metų. Koks mano ilgaamžiškumo receptas? Nežinau. Svarbiausia būti geru žmogumi“, – sakė rugpjūčio 2-ąją 100-o metų sulaukęs ukmergiškis Alfonsas Lapka.
Žvalus ir gerai nusiteikęs Jasiuliškių socialinės globos namuose gyvenantis jubiliatas kartu su visais jį pasveikinusiais žmonėmis pakėlė šampano taurę bei nusiteikė gyventi dar ne vienus metus ir taip aplenkti šių globos namų amžiaus „rekordininką“, pragyvenusį 106-erius metus.
Į globos namų užimtumo centrą „Ažuolas“ pasveikinti ypatingą sukaktį švenčiančio A. Lapkos susirinko jo artimieji: sūnus Robertas ir dukra Regina, anūkai Eglė, Edgaras, Gediminas ir Donatas, proanūkiai Luknė, Mėja, Liepa, Emilija ir Lukas, globos namų vadovai ir darbuotojai, Vidiškių seniūnijos ir Vidiškių bendruomenės atstovai ir kt. Tarp sveikintojų buvo ir Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, administracijos direktorius Darius Varnas ir Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Valdonė Ginaitienė.
Savivaldybės atstovai įspūdingos šventės proga A. Lapkai įteikė gėlių, sveikinimo raštą, vienkartinę 350 eurų išmoką ir dovaną – šiltą pledą.
„Tėvukas yra labai šviesaus proto, iki šiol puikiai viską atsimena. Jis vienintelis iš savo giminės sulaukė tokio garbingo amžiaus.
Gal jam tiek metų pavyko nugyventi todėl, kad visą gyvenimą sunkiai ir daug dirbo, valgė tik natūralų maistą ir gyveno švarioje aplinkoje? Nors abu su mama mokslų didelių ir nebuvo baigę, nes neturėjo tam sąlygų, jiedu daug skaitė knygų, domėjosi viskuo ir buvo žingeidūs“, – kalbėjo šimtamečio sūnus R. Lapka.
Jo teigimu, tėvas gal gerus du dešimtmečius rūkė, nebuvo ir abstinentas, tačiau vaikai niekada nematę girto, vos pastovinčio ant kojų. Ir maistui A. Lapka nebuvo ir nėra iki šiol išrankus – dievina pieno produktus ir kasdien būtinai turi suvalgyti sriubos lėkštę. Karštą ir tą dieną išvirtą, jokiu būdu nepašildytą.
1922 metų rugpjūčio 2 dieną Alfonsas gimė Vidiškių seniūnijos Liūnelių kaime Mykolo ir Jadvygos Lapkų šeimoje. Jis – vyriausias iš aštuonių šios šeimos vaikų. Iš penkių brolių ir trijų seserų būrio ponas Alfonsas teturi tik seserį Aldoną Skapienę (g. 1943 m.) – jauniausią šeimos narę, o kiti likusieji jau iškeliavę anapilin. A. Skapienė nuo šių metų pavasario taip pat yra Jasiuliškių socialinės globos namų gyventoja.
Amatų mokyklą Ukmergėje baigęs ir staliaus profesiją įgijęs ponas Alfonsas per savo darbingą amžių dirbo daug kur, tačiau ilgiausiai ėjo fermos vedėjo pareigas paskutinėje savo darbovietėje – tuomečiame „Žiburio“ kolūkyje.
Vedęs savo bendraamžę Janiną Mulevičiūtę iš tos pačios Vidiškių seniūnijos Pijorų kaimo, su ja susilaukė dukros Reginos (g. 1946 m.) bei sūnaus Roberto (g. 1954 m.). Abu juos išleido į aukštuosius medicinos mokslus. Kaune gyvenanti dukra iki pensijos dirbo gydytoja pulmonologe, o Panevėžio rajone įsikūręs sūnus ortopedu-traumatologu tebedirba iki šiol.
Sutuoktiniai Alfonsas ir Janina Lapkos išgyveno 71-us bendro gyvenimo metus. 2017-aisiais, sulaukusi 95-erių metų, Janina mirė. Likęs našliu, vyras kurį laiką vienas šeimininkavo savo namuose Vidiškių miestelyje, tik žiemos metu persikraustydavo laikinai pas dukrą ar sūnų. Tačiau pernai vasarą dėl sveikatos problemų pateko į Ukmergės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių. Ištikęs mikroinsultas iš vyro atėmė judėjimo džiaugsmą. Neįgaliojo vežimėlyje atsidūręs A. Lapka dėl jam nustatyto antrojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio, artimųjų sprendimu, pernai spalio mėnesį buvo įkurdintas Jasiuliškių socialinės globos namuose.
Globos namų darbuotojai apie A. Lapką atsiliepia tik teigiamai – esą senjoras yra labai mandagus, kultūringas, geranoriškas ir priimantis pagalbą, o svarbiausia – jaučiantis dėkingumą juo besirūpinančiais žmonėmis, nepamirštantis jiems pasakyti „ačiū“.
