Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė nutartį byloje dėl buvusio šilumos ūkio nuomininko prašomos žalos atlyginimo. Dalį jos turės sumokėti „Ukmergės šiluma“. Tačiau ginčai šilumos istorijoje nesibaigia: byla grąžinta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Rajono savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad teismo nutartis palanki savivaldybei ir jos kontroliuojamai bendrovei: iš privačios bendrovės reikalautų 5,1 mln. eurų teismas paliko tik 700 tūkst. eurų, o perimto turto vertės nustatymo klausimą grąžino iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Šią nutartį vienareikšmiškai vertiname kaip laimėjimą. UAB „Miesto energija“ iš pradžių reikalavo sumokėti 5,1 mln. eurų. Aukščiausiasis teismas atmetė jos reikalavimus už maždaug 1,5 mln. eurų kaip nepagrįstus. Teisėjai pasakė, kad privati bendrovė turi teisę tik į 700 tūkst. eurų sumą, kuri susidaro iš nekilnojamojo turto mokesčio, Finansų ministerijos paskolos ir nepadengtų kuro sąnaudų. Didžiąją dalį šios sumos sudaro nepadengtos kuro sąnaudos. Ji susidarė dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos taikomos kainų skaičiavimo metodikos, kai šilumos tiekėjui grąžinamas per kelerius metus susidaręs skirtumas tarp prognozuojamos ir faktinės perkamo kuro kainos.
Kadangi sutartis nutrūko anksčiau laiko, Aukščiausiasis teismas pasakė, kad UAB „Miesto energija“ dalies sąnaudų už kurą atsiimti neturėjo galimybių“, – teigia rajono meras Rolandas Janickas.
Savivaldybė skelbia, kad svarbiausia dalis nutartyje yra apie tai, kaip teismas įvertino klausimą, susijusį su perimto pagerinto ir naujai sukurto turto kaina. Teismas pritarė savivaldybės argumentams, kad „Miesto energijai“ neturi būti mokama už naujai sukurtą ir pagerintą turtą tiek, kiek jo kainą įvertino pačios bendrovės samdyti ekspertai. Teismas nurodė Lietuvos apeliaciniam teismui skirti nepriklausomą turto vertės nustatymo ekspertizę.
„Miesto energija“ reikalavo sumos, kuria įvertino visą atnaujintą turtą. Tuo tarpu teismas pasakė, kad privati bendrovė gali pretenduoti tik į tą turto vertės dalį, kuri susijusi su turto atnaujinimu ir pagerinimu.
R. Janickas džiaugiasi palankia nutartimi ir perspektyviai įvertino prieš šešerius metus priimto sprendimo nutraukti sutartį naudą. „Sutartis anksčiau laiko su privačiu operatoriumi buvo nutraukta ginant viešąjį interesą. UAB „Miesto energija“ ją pažeidinėjo šiurkščiai, o tai lėmė, kad šilumos kaina Ukmergėje buvo nepagrįstai išpūsta.
„Perėmus šilumos ūkį, jis savivaldybės kontroliuojamos bendrovės pastangomis per pastaruosius metus buvo atnaujintas už 3,6 mln. eurų ir tai leido ženkliai sumažinti šilumos kainą. Apskaičiuota, kad sumažėjus pastoviosioms sąnaudoms mokėdami mažiau už šilumą gyventojai jau sutaupė apie 2,5 mln. eurų. Tai itin ženklus pokytis, turint omenyje, kad sutarties su privačiu šilumos operatoriumi galiojimo metu ukmergiškiai visuomet būdavo tie, kurie už šilumą ir karštą vandenį mokėdavo kone brangiausiai Lietuvoje. Dabar šilumos kaina mažiausia per savivaldybės kontroliuojamos UAB „Ukmergės šiluma“ veiklos istoriją“, – skelbiama Ukmergės savivaldybės pranešime.
Pranešimą apie su nerimu lauktą teismo sprendimą išplatino ir „E energija“. „Esame patenkinti teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, jog savivaldybė privalo kompensuoti už visas investicijas, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindo“, – sakė „E energija“ įmonių grupės vadovas Virginijus Strioga.
Jis pažymi, kad Aukščiausiojo teismo sprendimas gerokai palankesnis buvusiam Ukmergės rajono šilumos tiekėjui, nei Apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo jau buvo priteista beveik 2 mln. eurų (be palūkanų) UAB „Miesto energija“ naudai.
Teismas nusprendė, kad jau šiandien Ukmergės rajono savivaldybė turi sumokėti buvusiam šilumos ūkio nuomininkui – UAB „Miesto energija“ – dalį kompensacijos, kuri su palūkanomis sudaro apie 850 tūkst. eurų.
Likusią sumą – apie 2,5 mln. eurų – turi patikslinti Apeliacinio teismo paskirta papildoma turto vertinimo ekspertizė, kuri patvirtins „Miesto energijos“ reikalaujamos kompensacijos už investicijas dydį.
„Tenka apgailestauti, kad nepaisant jau daugiau nei 6 metus trunkančio bylinėjimosi dėl likusios daugiau nei 2,5 milijonų eurų vertės (be palūkanų) kompensacijos teks bylinėtis toliau. Aukščiausiojo teismo sprendimas reiškia, jog bet kokiu atveju savivaldybė turės atsiskaityti už privataus investuotojo atliktas investicijas, todėl tolesnis bylinėjimasis tėra papildomos teisinės išlaidos bei augančios palūkanos“, – įsitikinęs V. Strioga.
UŽ inf.
