Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioniniame padalinyje šį pavasarį bus pasodinta apie 400 hektarų miškų. Didžiąją dalį šių darbų atlieka samdomų įmonių darbininkai, tačiau labai prasmingas yra ir talkininkų prisidėjimas.
Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas pasakojo, kad talkininkai iš viso šiemet pasodins apie 20 hektarų miškų.
Netoli Veprių balandžio 17 d. vyko kasmetinė miškasodžio šventė „Miško dienos“, kurią organizavo Latvijos medienos perdirbimo įmonė „Latvijas Finieris“ kartu su savo dukterine įmone UAB „Likmerė“ bei Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioniniu padaliniu.
Tą dieną beržo sodinukais buvo atsodinta daugiau nei 2 hektarų ploto kirtavietė. Drauge dirbo miškininkai, pramonės atstovai, rajono vadovai, o taip pat „Šilo“ progimnazijos bei „Tėkmės“ mokyklos vaikai su mokytojomis.
Šventėje dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė. Į renginį atvyko ir Latvijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Solveiga Silkalna. Už šią gražią iniciatyvą, visus subūrusią kilniam tikslui, rajono meras tą dieną dėkojo Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioniniam padaliniui ir jo vadovui Virginijui Šalčiūnui ir UAB „Likmerė“ generaliniam direktoriui Mindaugui Kasmauskiui.
V. Šalčiūnas pasakojo, kad tokių talkų, į kurias atvyksta įvairių profesijų atstovai, kasmet būna daug. Nuolatiniai talkų dalyviai – mūsų rajono policijos komisariato, bendrovių „Ukmergės šiluma“, „Stansefabrikken“ darbuotojai.
Šį antradienį į medelių sodinimo talką Ukmergės padalinyje, Širvintų rajone esančiame Puorių miške, buvo atvykę Lietuvos mokslo akademijos darbuotojai. Prie jų prisijungė ir V. Šalčiūnas. Jis sakė, kad kai tik yra galimybė visada stengiasi pasitikti talkininkus, pabendrauti ir pats prie miškasodžio prisidėti.
Pasakojo, kad pastarųjų metų tendencijos sodinant miškus – biologinės įvairovės didinimas. Sodinami beržai, pušys, juodalksniai, liepos… Taip pat siekiant, kad miškuose apsistotų kiek galima daugiau įvairių paukščių, sodinami krūmai – šermukšniai, putinai, gudobelės. Rudenį jie subrandina uogas, kurias lesa sparnuočiai. Mokslininkai tokius augalus vadina ornitochondriniais – paukščius viliojančiais medžiais ir krūmais. Padalinio vadovas patikina, jog tokios tendencijos populiarėja, anksčiau būdavo daugiau monokultūrų miškų – pušynų, eglynų, ąžuolynų.