Sesuo Rozana viliasi naujos pastogės

Krikš­tė­nų Auš­ros Var­tų Ma­ri­jos ir Šv. Te­re­sė­lės vie­nuo­ly­no įkū­rė­ja se­suo Ro­za­na ti­ki­si, jog jų pa­reng­tas pro­jek­tas nau­joms sta­ty­boms gaus fi­nan­sa­vi­mą. Ki­tais me­tais Krikš­tė­nuo­se tu­rė­tų iš­kil­ti nau­jas pa­sta­tas. Ben­druo­me­nė ga­lės pri­im­ti di­des­nes gru­pes re­ko­lek­ci­joms – ty­los ir mal­dos lai­ko­tar­piui.

Jo­li­ta ŽURAUSKIENĖ

Į Krikš­tė­nuo­se esan­tį vie­nuo­ly­ną at­vyks­ta no­rin­tie­ji ar­ti­miau su­si­pa­žin­ti su ben­druo­me­nės gy­ve­ni­mu. Se­se­rys tei­gia dėl vie­tų sto­kos ne­ga­lin­čios pri­im­ti di­des­nių gru­pių. Vie­nuo­ly­ne yra tik trys kam­ba­rė­liai ir at­ski­ra pa­tal­pa, ku­rio­je ga­li nak­vo­ti pen­kio­li­ka žmo­nių, to­dėl vieš­na­gę ben­druo­me­nė­je rei­kia iš anks­to su­de­rin­ti.

„Įsi­kū­ri­mo pra­džio­je at­vyk­da­vo net 120 jau­nų žmo­nių. Nak­vo­da­vo jie Krikš­tė­nų mo­kyk­lo­je ir vie­nuo­ly­ne. Da­bar rei­ka­la­vi­mai dėl ap­nak­vin­di­ni­mo griež­ti. To­dėl ir no­ri­me nau­jų pa­tal­pų, kad ga­lė­tu­me pri­im­ti dau­giau pa­gei­dau­jan­čių čia at­vyk­ti“, – dės­tė Ro­za­na.

Se­se­rys jau pa­ruo­šė pro­jek­tą nau­joms pa­sta­to sta­ty­boms, ku­rį pa­tvir­ti­no vys­ku­pas. Krikš­tė­nuo­se lan­kė­si pir­mo­ji pro­jek­tą tik­ri­nu­si ko­mi­si­ja, lie­pos vi­du­ry­je at­vy­ko ir ant­ro­ji. Ro­za­na sa­ko, kad fon­das iš Vo­kie­ti­jos pro­jek­tą ga­lės fi­nan­suo­ti tik ki­tais me­tais. Tuo­met vi­si ga­lės džiaug­tis nau­juo­ju na­mu.

Iš Bel­gi­jos ki­lu­si, vė­liau Pran­cū­zi­jo­je vie­nuo­liš­kai gy­ve­nu­si ir jau­ni­mo evan­ge­li­za­ci­jos mo­kyk­lo­je „Jau­ni­mo auš­ra” dės­čiu­si se­suo Ro­za­na į Lie­tu­vą at­vy­ko ša­liai at­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę.

„Ne­gal­vo­jau, kad čia ma­no vie­ta. Ry­tų ša­lys man at­ro­dė esan­čios kan­ki­nių ša­lys ir ma­nęs jos ne­trau­kė. Į Lie­tu­vą va­žia­vau su jau­ni­mu. Kai bu­vo­me ša­lia Lie­tu­vos pa­sie­nio, nesu­si­šne­kė­jo­me su lie­tu­viais. Ar mū­sų klau­si­mo ne­su­pra­to, ar mes at­sa­ky­mo ne­su­pra­to­me, ta­čiau į Vil­nių at­va­žia­vo­me per Mins­ką“, – šyp­so­si pri­si­min­da­ma sa­vo pir­mą­ją ke­lio­nę į Lie­tu­vą se­suo Ro­za­na.

Dau­giau nei prieš ke­tu­rias­de­šimt me­tų da­vu­si pir­muo­sius vie­nuo­lės įža­dus Ro­za­na me­na, jog į Vil­nių jie at­va­žia­vo per Me­di­nin­kų pa­sie­nio pos­tą. O pra­ėjus ke­lioms va­lan­doms iš­gir­do apie bai­sią Me­di­nin­kų tra­ge­di­ją, ku­ri su­krė­tė Ro­za­ną ir kar­tu pa­ska­ti­no pa­mil­ti did­vy­riš­ką lie­tu­vių tau­tą.

„Kai su­ži­no­jo­me apie tai, jau­ni­mas bu­vo la­bai iš­si­gan­dęs ir kal­bė­jo, kad rei­kia ne­del­siant grįž­ti at­gal. O man iš kar­to Lie­tu­va ta­po sa­va, kaip tė­vy­nė. Grį­žu­si at­gal iš kar­to pa­pra­šiau, kad ma­ne siųs­tų į Lie­tu­vą. Ir aš čia!“ – kal­bė­jo Ro­za­na.

Ga­vu­si sa­vo vie­nuo­ly­no vy­res­nio­jo ir dva­sios va­do pri­ta­ri­mą iš Bel­gi­jos į Lie­tu­vą ji at­vy­ko 1991 me­tais ir su mū­sų ša­li­mi su­sie­jo vi­są to­les­nį gy­ve­ni­mą bei tar­nys­tę. Ke­lių lie­tu­vių mer­gi­nų pra­šo­ma ir Vil­niaus ar­ki­vys­ku­po Aud­rio Bač­kio pa­drą­sin­ta pra­dė­jo kur­ti vie­nuo­li­nę ben­druo­me­nę – ne­klau­zū­ri­nį Kar­me­lio vie­nuo­ly­ną.

Pir­mo­sios se­se­rys, duo­da­mos klus­nu­mo, skais­tu­mo, ne­tur­to ir nuo­lan­ku­mo įža­dus, į ben­druo­me­nę pra­dė­jo bur­tis 1994 me­tais Vil­niu­je. Vė­liau ben­druo­me­nė per­si­kė­lė į Krikš­tė­nus. 2000 me­tais ben­druo­me­nė pri­pa­žin­ta kaip vie­ša ti­kin­čių­jų aso­cia­ci­ja.

Se­se­rys Krikš­tė­nų vie­nuo­ly­ne or­ga­ni­zuo­ja re­ko­lek­ci­jas pa­sau­lie­čiams, gy­ve­nan­tiems pa­gal jų dva­sią, ir vi­siems, no­rin­tiems su­si­pa­žin­ti su jų ben­druo­me­ne. Re­ko­lek­ci­jos – tai ty­los ir mal­dos lai­ko­tar­pis, pa­de­dan­tis ras­ti mal­dos ke­lią ar­ba jį pa­gi­lin­ti.

„Lie­tu­viai la­bai pa­si­kei­tė. Pra­džio­je vi­si bu­vo la­bai dva­sin­gi, no­rė­jo pa­dė­ti vie­ni ki­tiems, dir­bo dėl Lie­tu­vos. O da­bar dau­gu­ma dir­ba tik dėl sa­vęs“, – ma­no Ro­za­na.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, pas­ta­ruo­ju me­tu, kuo­met ap­link vi­si sku­ba, ne­ri­mau­ja, bū­ti­na iš­mok­ti iš­girs­ti, įsi­klau­sy­ti, su­pras­ti. Jų ben­druo­me­nės gy­ve­ni­mas grin­džia­mas pa­gal Kar­me­lio re­gu­lą, ku­rio­je la­bai svar­bi ty­los mal­da. Se­se­rys sa­ko, kad ty­la – tai mal­da, me­di­ta­ci­ja, su­si­kau­pi­mas, įsi­klau­sy­mas į sa­ve ir sa­vo­jo ke­lio ieš­ko­ji­mas.