Rugsėjo 19-ąją, šeštadienį, šalies miškininkų bendruomenė žymi savo profesinę šventę. Nuo 2000-ųjų Miškininko diena kasmet minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį.
„Miškininkai – ypatingos profesijos žmonės. Nuo istorinių laikų jų priedermė išliko ta pati – rūpintis mišku. Tačiau šiai priedermei atlikti neužtenka vien žinių ir patirties. Čia ir slypi didžioji jų profesijos paslaptis – mišką reikia tiesiog mylėti, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Su profesine švente sveikinu kiekvieną miškininkų bendruomenės narį ir linkiu, kad jokie rūpesčiai nenustelbtų meilės miškui, kurį jie pasirinko savo gyvenimu.“
Gausią šalies miškininkų bendruomenę sudaro įvairiose institucijose, įmonėse ar organizacijose dirbantys specialistai. Tai visų pirma daugiau kaip 4 tūkst. specialistų ir darbuotojų, triūsiančių 42 miškų urėdijose. Jie rūpinasi valstybinės reikšmės miškais.
Nuolat stiprėja ir privačių miškų sektorius. Dabar šalyje yra apie 250 tūkst. privačių miško savininkų. Jų indėlis vis svaresnis įveisiant naujus miškus.
Miškai dengia lygiai trečdalį Lietuvos ploto, o šalies miškingumas nuolat didėja – daugiau kaip 2 milijonai hektarų jau augančio miško kasmet pasipildo dar keliais tūkstančiais hektarų naujai pasodintų miškų. Ir tai bendras tiek miškininkų, tiek privačių miško savininkų nuopelnas. Šiemet naujai pasodinta dar apie 3 tūkst. ha naujų miškų.
Racionaliai miškininkaujant nuosekliai didėja ir šalies miškuose sukauptos medienos tūris – šiuo metu jis siekia jau daugiau kaip 520 milijonų kubinių metrų. Gerėja ir kiti miškų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Tačiau dinamiškas laikmetis miškų sektoriui kelia naujų iššūkių ir suteikia naujų galimybių. Vis aktualesni tampa miškų ūkio ekonominio gyvybingumo, konkurencingumo ir efektyvaus valdymo klausimai.
Pasak ministro Kęstučio Trečioko, viena svarbiausių racionalių sprendimų ir ateities pažangos sąlygų – atviros ir argumentais paremtos diskusijos opiausiais miškų ūkio klausimais ne tik miškininkų bendruomenėje, bet ir su socialiniais partneriais, visuomene ir politikais, nes visus iššūkius įveikti galima tik bendromis visų miškininkų, miško savininkų ir kitų neabejingų Lietuvos miškų ateičiai žmonių pastangomis.
