Šiemet Lietuvoje bus pirmą kartą paminėta Tarptautinė asteroido diena. Ją rengia naujieji Veprių seniūnijoje esančios kaimo turizmo sodybos „Ąžuolų giria“ savininkai.
„Ąžuolų giria“ – tai pakeistas sodybos „Juodasis namas“ pavadinimas. Ši Slabadoje įkurta kaimo turizmo sodyba buvo pirmoji tokia Ukmergės rajone ir viena pirmųjų atkurtoje Lietuvoje.
Ankstesnieji šeimininkai pernai ją pardavė, o įsigijo entuziazmu trykštantys verslininkai iš Kauno.
32 metų Mantas Dubininkas su 24 metų žmona Aina pernai rudenį dėl savo naujosios svajonės nutarė palikti Kauną ir atsikraustė gyventi į Slabados kaimą. Pora augina trejų metų sūnų Platoną ir vienerių Herkų. Vyresnysis berniukas jau lanko vietos vaikų darželį.
Nors kaimo turizmas – sezoninė veikla, šeima kaime pasiryžusi ne tik vasaroti, bet ir čia gyventi ir kurti novatorišką kaimo turizmo koncepciją.
„Prilipo“ kaime
Kaune nekilnojamojo turto plėtros įmonėje dirbantis Mantas pasakojo esantis grynas miestietis. Lig tol jokio ryšio su kaimu neturėjo – augo miegamajame rajone, vertėsi miesto verslais. Turėjo planų statytis namą Kaune.
Tačiau atvykęs apžiūrėti parduodamo „Juodojo namo“ savo planus kardinaliai pakeitė. Kaip pats sako: prilipo čia.
Sužavėjo daugelis dalykų: ir unikali gamta, ir net kalvarijų kelias, einantis visai šalia šios sodybos.
Naujieji savininkai nutarė pakeisti sodybos pavadinimą. Senasis jiems atrodė per daug niūrus. Kodėl „Ąžuolų giria“? Nes didžiulėje 17 ha sodybos teritorijoje yra labai gražių ąžuolų. Yra ir kita priežastis būtent tokiam pavadinimui – nuo Dubininkų pavardės, kuris iš rusų kalbos reiškia ąžuolą…
Renkasi kitą kryptį
Prieš pirkdamas sodybą Mantas domėjosi tuo, kas bet kuriam kitam pirkėjui vargu ar būtų šovę į galvą: pavyzdžiui, studijavo naudingųjų iškasenų žemėlapį. Išsiaiškino, kad teritorijoje yra mineralinio vandens šaltinis. Mato čia didžiulę perspektyvą.
Pašnekovo planuose – išlaikyti sodybos autentiškumą, bet versle rinktis kitokią nei lig šiol kryptį – norėtų kiek galima atsisakyti sodybos nuomos vestuvėms, pobūviams su alkoholiu.
Ekoturizmas, laisvalaikio ir nuotykių turizmas – tai sritys, kurias renkasi „Ąžuolų girios“ savininkai. Biuras kaime – taip pat vienas iš sodybos nuomos būdų. O jei vestuvės – tai gal ne standartinės: be alkoholio, su santuokos įžadais ąžuolų girioje…
Planuose – rengti įvairias edukacijas, organizuoti žygius, teikti įvairias pramogas, tarp jų – jodinėjimo, ar net kviesti šeimas į zoologijos sodą kaime.
Tačiau tai visai nereiškia, kad prie sodybos statys žirgyną ar tvartus su žemės ūkio galvijais. Priešingai – M. Dubininkas norėtų suburti kuo daugiau apylinkių verslininkų, ūkininkų ir savo sodybos lankytojams siūlyti bendras su kitais paslaugas.
Unikalumas – krateris
M. Dubininkas įsitikinęs, kad Veprių krateris yra pats unikaliausias dalykas, kuriuo gali didžiuotis miestelis ir jo apylinkės. Mokslininkai yra išsiaiškinę, kad prieš 165 milijonus metų Jūros periode šioje vietoje nukrito meteoritas, o Vepriai ir jų apylinkės yra to nuo meteorito smūgio atsiradusio kraterio vietoje.
Slabadiškiu tapęs kaunietis stačia galva nėrė studijuoti visos šia tema randamos literatūros, bendravo su žmonėmis, plėtojančiais Veprių kraterio teoriją. Vienas tokių – Romas Aliuškevičius. Tai jo sūnus Matas, būdamas 10 klasėje, atliko unikalų tyrimą ir nustatė kraterio ribas.
Tėčio paskatinti informaciją apie šį kraterį kelerius metus rinko ir prieš trejus metus pačių sukurtoje svetainėje publikavo Romo sūnūs, tuomet abu besimokę Veprių vidurinėje mokykloje, Matas ir Lukas Aliuškevičiai.
Brolių Aliuškevičių darbai apie Veprių meteoritinį kraterį respublikiniame konkurse „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ buvo įvertinti diplomu. Vėliau vaikinai dalyvavo ir buvo teigiamai įvertinti ES jaunųjų mokslininkų konkurse.
Asteroido diena
M. Dubininkas pasakojo, kad vasario mėnesį jis surengė 18 kilometrų žygį kraterio ribomis.
O jau šį savaitgalį, liepos 1 dieną, sodyboje bus paminėta Tarptautinė asteroido diena…
Pirmą kartą pasaulyje ši diena buvo paminėta 2015-ųjų birželio 30-ąją. Kadangi ji labai nauja, Lietuvoje lig šiol niekam neatėjo į galvą ją minėti. Šią nišą sumanė užpildyti „Ąžuolų girios“ savininkas.
Liepos 1 dieną vidurdienį į šį nemokamą renginį kviečiami visi norintieji. Šventėje numatyta daug įvairių pramogų.
Sodybos šeimininkai Vilniaus universitete kalbino Gamtos mokslų fakulteto profesorių Gediminą Motuzą, tyrinėjusį Lietuvos kraterius. Šis interviu bus pristatytas renginio dalyviams, kurių tikimasi sulaukti bent kelių šimtų.
Susirinkusieji galės stebėti specialiomis priemonėmis atkartotą meteorito smūgį 3D akiniais, dalyvauti įvairiose kitose įdomiose veiklose. Unikali atrakcija – gyva grandinė meteorito perimetru.
Pašnekovas dėkingas ir jauniesiems mokslininkams už pagalbą organizuojant šventę. Jis degte dega savo idėja ir jau kuria planus ne tik šių, bet ir kitų metų didžiuliam analogiškam renginiui.
***
Šiuo metu Žemėje yra moksliškai patvirtinti 186 meteoritinės kilmės krateriai. Tarp jų – Veprių ir Mizarų (šalia Druskininkų).
***
Kasmet vis atrandama naujų kraterių. Kandidatų yra daugiau nei 1000.
***
Manoma, kad Veprių meteorito diametras galėjo būti nuo 200 iki 600 metrų, o labiausiai tikėtinas – 353 metrai. Smūgio, manoma, būta tokio stipraus, lyg būtų sprogę 200 000 tūkstančių Hirosimos atominių bombų.
***
Spėjama, kad poveikis tuometei gamtai su čia klajojusiais dinozaurais buvo milžiniškas ir gal net kiek pakeitė klimatą. Kraterio skersmuo, kurio ribas kiek skirtingai brėžia keli tyrėjai, greičiausiai siekė 8 kilometrus.
***
Deja, meteorito buvimą įrodančios uolienos glūdi giliai po žeme, mažiausiai 100 metrų gylyje.
***
Manoma, kad pirmieji įrodymai, jog po Vepriais yra krateris, gauti 1967 metais. 1975–1980 metais „Sojuzburgazas“ geologai Lietuvos teritorijoje ieškojo struktūrų, kurios tiktų dujų saugykloms įrengti. Veprių apylinkėse jie išgręžė per 100 gręžinių.
