Redakcija sulaukė anoniminio laiško, kuriame – daug neigiamų atsiliepimų apie kandidatę į vieno miesto seniūnaičio pareigas.
Rašoma, kad tarybiniais laikais ji įstojo į komunistų partiją, „lipdama per kitų galvas darė karjerą“, nesėkmingai „lindo“ ir į savivaldybės tarybą, nevyriausybines organizacijas. Pasak anoniminio laiško autoriaus, tokie asmenys seniūnaičiais būti neverti ir neturėtų būti į tokį postą rekomenduojami.
Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė sako taip pat gavęs tokį anoniminį laišką. Tačiau mano, kad nėra rimta prikišti žmogui, kuo jis buvo tarybiniais laikais, ir neleisti eiti visuomeninių seniūnaičio pareigų.
Priminė, kad šis darbas neatlygintinas, žmogui einančiam šias pareigas nekeliami išskirtiniai ypatingi reikalavimai.
Pagal patvirtintas nuostatas, kandidatu gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma.
Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris:
– pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
– yra uždraustos organizacijos narys;
– teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
Taip pat į šias pareigas negali kandidatuoti rajono savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos vadovai, valstybės tarnautojai.
Kandidatus gali siūlyti tik tos seniūnaitijos gyventojai, bendruomeninės organizacijos.
„Kažkokie ypatingi reikalavimai kandidatui nekeliami. Pageidautina, kad jis būtų aktyvus, talkintų sprendžiant gyventojų problemas“, – kalbėjo miesto seniūnas.
Pasak Ž. Dirsės, kandidatė į seniūnaičius, apie kurią rašoma minėtame anoniminiame laiške, vykusiuose rinkimuose nebuvo išrinkta, nes nesusirinko pakankamas rinkėjų skaičius. Artimiausiu metu bus skelbiami pakartotiniai rinkimai.
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu seniūnaičiai renkami ketverių metų kadencijai. Praeitą kartą rinkimai vyko 2019 metais.
Ukmergėje yra 13 seniūnaitijų. Visų seniūnaičių rinkimai jau įvyko iki spalio 1 dienos. Tiesa, iš 13-os pavyko išrinkti tik tris seniūnaičius – Pakrantės, Gėlių ir Pivonijos seniūnaitijų. Likusių dešimties išrinkti nepavyko, nes į rinkimus atėjo per mažai gyventojų.
Pakartotiniuose rinkimuose atėjusių balsuoti gyventojų skaičius nėra svarbus – balsuos tiek, kiek ateis. Pakartotiniai rinkimai numatyti lapkričio pabaigoje. Apie jų datą ir laiką bus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.
Ž. Dirsė pasakojo, kad iš visų vykusių miesto seniūnaičių rinkimų aktyviausi buvo Pakrantės seniūnaitijoje – vienintelėje, kur buvo net du kandidatai. Daugiausia balsų surinko Ruslanas Smorgonskis. Jis pakeitė mažiau balsų surinkusį buvusį seniūnaitį Julių Kazėną.
Gėlių seniūnaitijos seniūnaite išrinkta Aušra Dužinskienė. Ji pakeitė a. a. Vytautą Rastauską.
Pivonijos seniūnaitijos seniūnaičiu išrinktas Dainius Dambrauskas. Jis pakeitė Gintarę Tuzikienę.
Seniūnas pasakojo, kad su visais seniūnaičiais per jų kadenciją teko bendrauti. Tiesa, pritaria, kad vieni jų aktyvesni, kiti mažiau aktyvūs. Dažniausiai sprendžiami įvairūs su tos teritorijos priežiūra susiję – medžių genėjimo, gatvių greideriavimo, šiukšlių išvežimo – ir kiti klausimai.
Seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais, nors yra galimybė padengti su jų veikla susijusias išlaidas. Ž. Dirsė sako nėra girdėjęs, kad kuris miesto seniūnaitis kreiptųsi dėl patirtų išlaidų kompensavimo.
Tačiau jau pasigirsta kvietimai, kad Lietuvoje seniūnaičiams už darbą būtų apmokama. Vietos savivaldos įstatymo pataisas įregistravęs Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas siūlo seniūnaičiams mokėti išmoką, kuri būtų 10 procentų tos savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio, ir už šią išmoką seniūnaitis neturėtų atsiskaityti.
