Ukmergėje, Kauno gatvėje, stovi unikalus 44 numeriu pažymėtas namas. Tai – kartu ir daugiabutis, ir vandentiekio bokštas. Keturis dešimtmečius nebeveikiantį bokštą norima paversti vandens muziejumi ir jo duris atverti turistams.
Vandens bokštas Kauno gatvėje pastatytas apie 1932 metus. Veikė beveik 40 metų – 1971 metais buvo uždarytas S. Daukanto gatvėje pastačius naują, daug didesnį.
Nuo tada senasis vandens bokštas stovi nenaudojamas. Šalia stovėjusi vandentiekio kontora nugriauta, kai „Ukmergės vandenys“ 1981 metais persikėlė į naujas patalpas Gėlių gatvėje.
UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas pasakojo, kad sovietmečiu šalia jau neeksploatuojamo bokšto esančiose patalpose jų įmonė įrengė bendrabutį. Jame buvo apgyvendinami jauni specialistai. Iš viso trijų aukštų pastate įrengta 12 butų. Nepriklausomybės metais jie buvo privatizuoti. Dabar nė vienas įmonės darbuotojas čia negyvena.
Daugiabučio koridoriaus gale esančios durys veda į Smetonos laikus menantį bokštą. Tačiau šios patalpos rakinamos. O jas atrakinus ir siaurais laipteliais patekus į objekto viršų galima tikėtis vienintelio neįkainojamo atlygio – atsiveriančios nuostabios miesto panoramos.
„Ukmergės vandenų“ balanse esantis senasis vandentiekio bokštas prieš ketverius metus buvo nudažytas, suremontuotas jo stogas. Vis dėlto statinys gerokai nusidėvėjęs – likutinė jo vertė 4700 Eur.
„Ukmergės vandenys“ jį, sako, galėtų padovanoti savivaldybei.
Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė patvirtino, kad senajame vandens bokšte įkurti vandens muziejų – labai sena svajonė. Apie tai garsiai kalbėta 1989 metais. Tuomet net buvo parengtas vandentiekio istorijos muziejaus interjero projektas. Tačiau sumanymas taip ir netapo realybe.
Prieš porą metų rajono savivaldybė parengė galimybių studiją. Joje pateikiami keli pasiūlymai, kaip pritaikyti bokštą Vandens muziejui. Tarp pasiūlymų – vandens degustacija, erdvinio kino salė.
Pasak L. Gerulskienės, senasis Ukmergės vandens bokštas – vienas geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje tarp panašių statinių. Europoje tokie objektai panaudojami kaip muziejai, apžvalgos bokštai ar net viešbučiai.
Jei parengtam sumanymui būtų pritarta, pasak L. Gerulskienės, bus ieškoma projekto finansavimo šaltinių.
