Kaimo ir aplinkosaugos komiteto nariai šiemet inicijavo viešas Ukmergės rajono kaimo seniūnijų seniūnų ataskaitas. Jose dalyvavo šio komiteto nariai, rajono vadovai, seniūnijų gyventojai.
Rajono tarybos narys Kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Valdas Petronis pasakojo, kad per porą šių metų mėnesių ataskaitas surengė beveik visos seniūnijos. Tik Žemaitkiemyje dėl seniūnės ligos susitikimas neįvyko.
Pasak komiteto pirmininko, yra problemų, kurios bendros, aktualios visoms seniūnijoms. Tačiau yra labai individualių bėdų, aktualių tik vienai seniūnijai.
Su tokiu, tik jiems vieniems žinomu, rūpesčiu susiduria vepriškiai, Veprių ežere turintys plaukiojančią salą. Kad sala plaukioja – dar nieko baisaus. Bet grėsmę ji kelia, kai priartėja prie užtvankos hidrotechninių įrenginių. Baiminamasi, kad sala jų nesuardytų.
„Dingo“ kaimas
Petronis pasakojo, kad, pavyzdžiui, Želvoje kiek nustebino to krašto pagrindinė išsakyta aktualija – šernų daromi nuostoliai.
Ūkininkai skundžiasi, kad medžiotojai nesusitvarko su šernais. Taip pat žmonės piktinasi dėl žalos dydžio neatitinkančių atlyginimų, kuriuos apskaičiuoja speciali komisija. Priekaištai išsakyti ir dėl pačios komisijos darbo.
Panašios bėdos išgirstos ir Šešuolių seniūnijoje. Šešuolių bendruomenės nariai taip pat pageidauja seniūnijos administraciją perkelti iš Liaušių, kur ji yra dabar, į Šešuolių miestelį.
Lyduokių seniūnijoje išgirsti skundai dėl „dingusio“ Nuotekų kaimo: kelio ženklas nurodo, kad įvažiuojama į Juodausius, o išvažiuojama jau iš Nuotekų.
Taujėnų seniūnijoje, Lėno kaime, taip pat – labai individualios, su ekologija susijusios nuotekų tinklų problemos. Nuotekomis ten teršiamas Lėno ežeras.
Pasak Kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininko, yra ir kuo pasidžiaugti – daug prasmingų darbų šiemet numatyta Lietuvos kultūros sostinės vardą pelniusiame Veprių miestelyje. Vienas iš jų – bažnyčios apšvietimo darbai.
Didžiausias rūpestis – keliai
Dalyvaujant seniūnų ataskaitiniuose susirinkimuose išgirsta ir nemažai visoms kaimiškoms vietovėms bendrų problemų. Tarp tokių – prasti keliai, neapšviestos gatvės.
„Deja, jos susikaupė per eilę metų, yra įsisenėjusios, reikalaujančios didelių investicijų. Pavyzdžiui, žvyrkeliai taip apleisti, kad nebelikę net jų pagrindų. Bėda yra ir ta, kad keliai nesaugomi – pavasario polaidžio metu juos visiškai sugadina miškavežės“, – pastebi V. Petronis.
Pasak jo, kaimo gatvių apšvietimas – taip pat įsisenėjęs, apleistas klausimas, vis dėlto čia yra teigiamų pokyčių – šiemet numatyta Laičių gyvenvietės apšvietimo tinklų rekonstrukcija.
Siūlo sprendimo būdus
Komiteto nariai siūlys rajono tarybai iš esmės spręsti rajono žvyrkelių klausimą, nustatyti aiškius reikalavimus prižiūrinčioms kelius įmonėms, nustatyti priemones miškavežių žalai keliams užkirsti.
Būtina sistemingai planuoti apšvietimo plėtrą savivaldybės lygiu, nes seniūnijos pačios to padaryti nepajėgios. Taip pat bus ieškoma galimybių vandentvarkos ir vandenvalos problemoms spręsti.
Petronio įsitikinimu, labai svarbu, kad gyventojų išsakyti rūpesčiai būtų sprendžiami, neliktų užmiršti ir neatsidurtų stalčiuose. Tad išsakyti skundai bus analizuojami ir sisteminami.
Visoms kaimų bendruomenėms, jų pirmininkams, seniūnams, seniūnaičiams komiteto pirmininkas dėkojo už solidų darbą, o kultūros ir meno kolektyvams – už saviveiklos puoselėjimą kaime.
Bendru Kaimo ir aplinkosaugos komiteto narių sprendimu tokie seniūnų ataskaitiniai susirinkimai bus organizuojami kasmet.