Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia, kad Ukmergės rajono savivaldybei šiemet skirtos 36–39 vietos 54 mažųjų savivaldybių indekse.
Tai gana didelis kritimas, nes dar prieš porą metų buvome šio sąrašo viduryje. Pernai Ukmergės savivaldybė užėmė 26 poziciją, užpernai – 24–25.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas savivaldybių indeksus skelbia kiekvieną rudenį. Išskiriami šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių indeksai.
Reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.
Ukmergės rajono savivaldybei šiemet skirtos 36–39 vietos mažųjų savivaldybių indekse. Ji šiomis vietomis dalijasi su Anykščių, Jonavos ir Joniškio savivaldybėmis.
Mūsų savivaldybė gerai įvertinta „Biudžeto“ srityje: nevykdė vidaus sandorių, administracijos išlaikymui reikėjo skirti tik 5,8 proc. išlaidų, kai vidurkis yra 8 proc.
Administracija buvo sąlyginai maža. Tūkstančiui gyventojų teko 6,3 darbuotojo, palyginti su 7,6 vidurkiu. Tai nesutrukdė 99,4 proc. gyventojų prašymų išnagrinėti laiku.
Tačiau atsiliekame „Transporto“, „Švietimo“, „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Mokesčių“ ir „Turto valdymo“ srityse.
„Mokesčių“ srityje prasčiau įvertinti aukštesni nei vidutiniai nekilnojamojo turto, žemės mokesčių tarifai.
Verslo liudijimų kaina siekė 141 eurą, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse už juos teko mokėti 96 eurus. Vidutinis žemės mokesčio tarifas siekė 1,43 proc., o tai daugiau nei mažųjų savivaldybių vidurkis – 0,98 proc.
Ukmergės rajone veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimų ir išduotų statybos leidimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, buvo mažesnis nei vidutinis. Tik investiciniai rodikliai buvo šiek tiek geresni.
Indekso sudarytojų vertinimu, „Komunalinių paslaugų“ sritį savivaldybė galėtų pagerinti įsileidus daugiau privataus sektoriaus dalyvių į atliekų išvežimo, centralizuotos šilumos tiekimo ir daugiabučių administravimo veiklas.
2017 m. savivaldybėje buvo 59,3 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų. Vienam gyventojui teko 1 725 eurai, o vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių – 1 251 euras.
Rajone materialinių investicijų buvo 41,7 mln., vienam gyventojui – 1 200 eurų, o vidurkis – 1 423 eurai.
Tarp didžiųjų savivaldybių šiame indekse pirmoje vietoje – Vilniaus, antroje – Klaipėdos miestai. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas.
Mažųjų savivaldybių indekse lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalijasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidžia nerimą keliančių tendencijų.
Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-iose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.
Duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r., Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms.
Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.
Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei kitų.
UŽ inf.
