Savivaldybės administracijos vadovo postas – su nesibaigiančiais iššūkiais

Autorius Ukmergės žinios
Savivaldybės administracijos vadovo postas – su nesibaigiančiais iššūkiais / Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Birželio 4 dieną sukako metai, kai Ukmergės rajono savivaldybės administracijai vadovauja Darius Varnas. Jį slaptu balsavimu išrinko ir patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2019 metų gegužės 21 dieną vykusio posėdžio metu. Pernai kovo 3 dieną įvykusių Savivaldos rinkimų metu D. Varnas buvo išrinktas į savivaldybės tarybą pagal visuomeninio rinkimų komiteto „Tavo Ukmergė“ sąrašą.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi esate jau metus. Kaip atlaikėte šį išbandymą valdžia? Kokie potyriai?

Manau, ne aš turiu sakyti, ar atlaikiau išbandymą. Žmonės, su kuriais dirbu, Ukmergės rajono gyventojai gali tai matyti geriau. Pradėjus dirbti savivaldybės administracijos vadovu, mano gyvenimas, galiu drąsiai teigti, pasikeitė 360 laipsnių kampu – darbų, pareigų, atsakomybės padidėjo kone 100 kartų.

Kasdien tenka atidžiai perskaityti daugybę dokumentų – vienus kompiuterio ekrane, per savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemą, kitus – popierinius. Pastaruosius „studijuoti“ dažnai nešuosi ir į namus. O kur dar kasdieniai telefono skambučiai, kurių vidutiniškai būna ne mažiau kaip 100. Tinkamai atstovauti savo miestui – nelengvas uždavinys. Dėl darbų gausos daug mažiau laiko turiu šeimai bei laisvalaikiui. Susidūriau su daugybe iššūkių, naujų veiklų ir stengiuosi sąžiningai vykdyti savo pareigas. Ar man sekasi, ar ne, manau, parodo atlikti darbai.

Mano darbe svarbiausias kryptis brėžia tarybos valdančioji dauguma. Žinau, kokia pažeidžiama administracijos vadovo pareigybė. Meras – išrinktas tiesiogiai, o direktorius tik darbais gali įtikinti gyventojus, kad yra reikalingas, naudingas miestui. Esu įsitikinęs: dirbant nepriekaištingai ir „opozicijoje“ arba, kitaip tariant, kitoje valdančiojoje daugumoje esantys politikai norom nenorom įvertins mūsų komandos pastangas.

Kurie, jūsų nuomone, svarbiausi per šį laiką nuveikti ar jau baigiami atlikti darbai?

Manau, jog svarbiausias mano, visos savivaldybės komandos ir visų ukmergiškių nuveiktas darbas yra šių metų „herojaus“ – koronaviruso – suvaldymas. Du ekstremalios situacijos mėnesiai pareikalavo išties daug. Ir tik dėl visuotinės atsakomybės ir rūpesčio kitais išgyvenome, įveikėme klastingos pandemijos pradžią, jos piką, pažabosime ir patį koronavirusą, tikiu tuo ir neabejoju, tik būkime atsakingi. Kartu mes galime nugalėti viską.

Noriu pasidžiaugti, kad per pastaruosius metus pavyko išjudinti keletą įstrigusių projektų – pietinio aplinkkelio, Ukmergės ligoninės, Vasario 16-osios gatvės, miesto centro erdvių tvarkymą. Pradėjome savivaldybės valdomų įmonių pertvarką.

Mano iniciatyva pernai Ukmergėje buvo išbandyta naujovė – vasaros metu šešias neasfaltuotas miesto gatves laistėme specialiu kietąsias daleles surišančiu medžiagų mišiniu. Kadangi ši naujovė pasiteisino, šiemet tokiu būdu dulkėtumą mažinsime visose asfalto dangos neturinčiose Ukmergės miesto ir Taujėnų seniūnijos gatvėse. Padariau viską, ką galėjau, kad Dukstynos kapinėse būtų įrengtas vandentiekis, kad antram gyvenimui, kaip socialinio būsto daugiabutis, būtų prikeltas daug metų nenaudojamas ir apleistas buvęs Užupio pagrindinės mokyklos bendrabutis (Linų g. 6).

Išvardykite kelis netikėtus ar keistus dalykus, su kuriais susidūrėte, pradėjęs dirbti savivaldybėje?

Savivaldybės vidaus tvarka, darbo pobūdis man jau buvo žinomi iš anksčiau, todėl nebuvo kuo labai stebėtis. Be to, tam ir laiko nebuvo – reikėjo iškart kibti į darbus. Ar buvo kažkas labai netikėta? Galbūt nuliūdino nuo 1985 metų neremontuotos savivaldybės antrojo aukšto patalpos. Ten pagal vieningus sovietmečio standartus įrengti ir nebeatitinkantys nūdienos reikalavimų mero bei administracijos direktoriaus priimamieji, darbuotojų kabinetai.

Vizualūs trūkumai, atsiradę dėl natūralaus nusidėvėjimo, trukdė ir svarbiai jų funkcijai – reprezentacijai, kadangi šiame aukšte lankosi svečiai, tarp kurių yra ir aukšto rango – kitų užsienio ir Lietuvos miestų merai, investuotojai, ambasadoriai. Atsinaujinti pradėjome palaipsniui, remontuojant bei gražinant patalpas.

Nauji vadovai, atėję į jau susiformavusius kolektyvus, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis ar net pasipriešinimu, bandydami įgyvendinti tam tikrus pokyčius. Ar jūs tai patyrėte?

Spėju, kad darbuotojams buvo sunkiau nei man, nes, pasikeitus vadovui, paprastai kiekvieno kolektyvo laukia nežinia. Manau, svarbiausia yra kalbėtis ir kartu priimti bendrus, protingiausius sprendimus mūsų miestui ir rajonui. Taip ir stengiamės dirbti. Aišku, pradžioje turėjau „įeiti į vėžias“, susipažinti su viskuo – šiuo laikotarpiu buvo lengva kritikuoti mane, kad kažko nežinau ar, tarkim, nesu susipažinęs. Naujokui, užėmusiam šias atsakingas pareigas, neįmanoma iškart tapti visažiniu. Reikia įsisavinti daug informacijos, kad galėtum drąsiai ir neklysdamas kalbėti įvairiais klausimais.

Kokius administracijos darbo trūkumus įžvelgėte, pradėjęs jai vadovauti? Ar pavyko juos pašalinti?

Iš pradžių man labai krito į akis nesusikalbėjimas tarp skyrių, dažnai kylantys ginčai, diskusijos dėl to, kas ir už ką atsakingas. Manau, kad įvairūs nesusikalbėjimai ir nesusipratimai darbovietėse paplitę labiau nei supratingumas ir vieningas bendradarbiavimas. Jų neišvengia net ir puikiausia vidine komunikacija pasižyminčios įmonės. Aš nemėgstu daugžodžiauti, esu konkretus ir iškilusius klausimus bandau spręsti čia ir dabar. Taigi, galiu atsakingai pareikšti, jog tarp savivaldybės skyrių atsirado daugiau bendradarbiavimo, atsirado daugiau asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus. Dar didesnių teigiamų pokyčių turėtume sulaukti po atliktos kruopščios visų savivaldybės administracijos struktūros darbo vietų peržiūros. Numatyta stambinti skyrius, panaikinti poskyrius. Nauja skyrių veikla, leisianti tobulinti administracijos struktūrą, turėtų startuoti nuo ateinančių metų sausio 1 dienos.

Ar kviečiate savo darbuotojus „ant kilimo“, ar labiau pats mėgstate vaikščioti po kabinetus?

Dažniau einu pats. Stengiuosi tiesiogiai nesikišti į pavaldinių darbą, per daug nekritikuoti, neanalizuoti klaidų detalių. Man svarbiausia yra kokybė, o ne dalijamų priekaištų ir patarimų kiekis.

Jums reikia priimti galutinius sprendimus dėl savivaldybės biudžeto sudarymo ir jame esančių lėšų teisingo paskirstymo. Ar teko jį taupyti ir karpyti? Kur šiuo metu vis dar matytumėte didžiausią poreikį finansavimą didinti, o kur jį reikėtų mažinti?

2020 metų Ukmergės rajono savivaldybės biudžete lėšos paskirstytos, kad pirmiausia tektų tam, kam tikrai yra būtina, kas užtikrina kokybišką rajono gyvenimą. Jokių nerealių vizijų ir neįgyvendinamų projektų. Labiausiai padidinti lėšas reikėtų atstatant stipriai nugyventą infrastruktūrą – gyvenamąją aplinką, daugiabučių namų kiemus, taip pat kelių, gatvių asfalto dangą, šaligatvius. Bandome gatves sutvarkyti iš naujo, ištisai asfaltuojant, kad neatsivertų naujos duobės, kurios vis iš naujo lopomos. Juk kiekvienos duobės užtaisymas – tai tik laikinas sprendimas.

Mažindami išlaidas šiemet pasirinkome tik reikšmingas išvykas pas miesto partnerius bei ne itin brangius renginius.

Vieningam darbui efektyviau motyvuoti esančius darbuotojus ir pritraukti gerus specialistus iš šalies trukdo tai, kad įstatymai labai riboja darbo užmokestį. Ar pritariate tam? Ar jūsų vadovaujama administracija su tuo susiduria ir kaip bandote spręsti šią problemą?

Labai norėčiau, kad pagrindinė priežastis, kodėl žmonės dirba savivaldybėje, būtų ne atlyginimas, o noras padėti savo kraštui. Tada darbo kokybė pakiltų į kitą lygmenį. Žinoma, būtų puiku, jei darbuotojai gautų solidžius atlyginimus už gerai atliktus darbus. Deja, situacija yra tokia, ir mes nelabai ką galime pakeisti.

Gana daug ir aktyviai bendraujate su gyventojais – tiek gyvai susitinkate, tiek telefonu, tiek socialiniame tinkle „Facebook“. Dėl ko dažniausiai žmonės į jus kreipiasi? Ko pasigendate, sprendžiant jų problemas? Kokie gyventojų nusiskundimai labiausiai įstrigo?

Gyventojai man išsako įvairias problemas, pateikia visokių klausimų – nuo gimdymo galimybių iki kelių asfaltavimo, nuo autobusų maršrutų iki tyrimo dėl COVID-19. Koronaviruso pandemijos metu skambučių ir pagalbos prašymų buvo tikrai labai daug. Teko padėti apsispręsti net besilaukiančioms moterims, kokioje ligoninėje geriausia gimdyti. Ukmergės ligoninės Akušerijos skyrius tuo metu buvo uždarytas.

Reikia pripažinti, kad viešieji ryšiai atima laiko, bet man tai nesukelia jokių problemų – noriu su miesto ir rajono žmonėmis bendrauti be tarpininkų. Manau, toks bendravimas naudingas ne tik gyventojams, bet ir man pačiam. Taip galiu jausti gyventojų „pulsą“, jų nuotaikas. Kartais paskambinę žmonės ir pasidžiaugia, ir padėkoja. Neįsivaizduoju savo darbo kitaip, nes manau, kad privalau būti pasiekiamas žmonėms.

Per pastaruosius kelis mėnesius įgijote vadovavimo patirties ir ekstremaliomis sąlygomis. Kas buvo sunkiausia šiame etape? Kaip pavyko susidoroti su visais iššūkiais?

Situacija tikrai buvo nepavydėtina, labai norėjau visus nuraminti, kad nekiltų panika. Dar labiau norėjau, kad virusas būtų aplenkęs mūsų miestą. O dabar galvoju, kad po šio laikotarpio tapome stipresni, vieningesni ir pradėjome labiau vertinti savo gyvenimą. Manau, kad kritinėje situacijoje su iššūkiais susidorojome, nes veikėme apgalvotai, sulaukėme pagalbos iš Vyriausybės ir dirbome vieningai.

Kokios svarbiausios problemos, spręstini dalykai, ateities darbai, kuriuos sieksite įgyvendinti per likusį laiką šiame poste?

Darbų sąrašas nėra trumpas. Tai ir įvairūs projektai, ir miesto bei rajono infrastruktūros gerinimo darbai, savivaldybės administracijos struktūros pertvarka ir kt. Darome viską, kad pavyktų įrengti dviračių ir pėsčiųjų taką nuo Dukstynos sodų iki Vidiškių, kuriuo žmonės galėtų pasiekti Dukstynos kapines, Mūšios tvenkinį ir šalia jo esantį monsinjoro Alfonso Svarinsko parką.

Siekiame, kad rajone būtų įrengtos valčių nuleidimo vietos Mūšios tvenkinyje, Lėno, Siesikų, Žirnajų ežeruose. Prie Mūšios tvenkinio turėtų atsirasti visus reikalavimus atitinkantis paplūdimys, o kitose ukmergiškių pamėgtose maudynių vietose – persirengimo kabinos, suoleliai, šiukšliadėžės ir kt. Tikiuosi, jog pavyks sutvarkyti visus įvažiavimus prie daugiabučių, atnaujinti Vilniaus ir Antakalnio gatves, įrengti šiuo metu jau projektuojamą pietinį aplinkkelį, dar šiais metais apšviesti visas miesto gatvių pėsčiųjų perėjas, miesto gatvių šviestuvus pakeisti naujais, išmaniaisiais, įrengti net kelias elektromobilių įkrovimo aikšteles ir kt.

Dėkui už pokalbį.

Kalbino rajono savivaldybės atstovė spaudai Daiva Zimblienė

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *