Šių metų pradžioje maisto atliekų rūšiavimo konteineriais planuojama aprūpinti 200 tūkst. šalies namų ūkių. Aplinkos ministerija skelbia, kad šiam tikslui skirta daugiau kaip 6 mln. eurų.
Įspėjama, kad po dvejų metų maisto atliekų nebebus galima maišyti su komunalinėmis.
„Ne visos savivaldybės pasinaudojo anksčiau teikta parama maisto konteineriams įsigyti, tad kviečiame dabar suskubti teikti paraiškas ir užtikrinti maisto atliekų rūšiavimo paslaugą gyventojams“, – sako Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.
Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą šiai paramai jau paskelbė. Paraiškas gali teikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kurie konteinerius maisto atliekoms rūšiuoti išdalys individualių namų gyventojams arba pastatys atliekų surinkimo aikštelėse greta daugiabučių. Skelbiama, kad kompensuojama 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Įgyvendinant žiedinės ekonomikos direktyvų reikalavimus, nuo 2024 m. biologines (maisto ir žaliąsias) atliekas reikės rinkti atskirai arba kompostuoti susidarymo vietoje.
Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc., o vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai 41 kg maisto atliekų per metus.
Aplinkos ministerijos parengtame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano projekte numatytos užduotys regionams iki 2023-iųjų pabaigos įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.
Iš atskirai surinktų biologinių atliekų turi būti gaminamas kompostas, naudojamas žemės ūkyje.
Ministerija pažymi: kaip surinkti ir panaudoti žaliąsias maisto ar virtuvės atliekas sprendžia savivaldybės, atsižvelgdamos į veikiančią atliekų tvarkymo sistemą, apdorojimo įrenginius, technines galimybes. Jos nustato, kokias maisto atliekas į joms skirtus konteinerius gali mesti gyventojai, koks bus konteinerių ištuštinimo dažnis ir pan.
Alytaus regionas – pirmasis, kuriame maisto atliekų rūšiavimas vietos valdžios sprendimu visiems gyventojams privalomas nuo 2018 m.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, šiuo metu maisto ir virtuvės atliekų konteineriai yra įrengti 15-oje savivaldybių. Ne visose jie eksploatuojami, kadangi neįgyvendinti maisto atliekų apdorojimo projektai – neįsigyta reikalinga įranga.
Pasidomėjus, kokia situacija mūsų rajone, Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilija Grabauskienė sakė, kad kol kas artimiausių planų dėl maisto atliekų konteinerių nesama. Tačiau, laikantis Vyriausybės nurodymų, ateityje tai bus neišvengiama.
Atkreipė dėmesį, jog griežtų nurodymų valstybės lygiu šiuo klausimu nėra. Aplinkos ministerijos minimas jos parengtas Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planas tebėra projektinėje stadijoje.
Tačiau pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad tikrai nėra taip paprasta – juk atliekos turi būti ne tik renkamos, o ir perdirbamos. O tam reikia iš esmės pasiruošti.
Vedėjo pavaduotoja paminėjo ir kitą neretai iškeliamą problemą dėl tekstilės atliekų rūšiavimo. Tos savivaldybės, kurios suskubo įgyvendinti šią naujovę, labai greitai susidūrė su problema – jų pastatyti konteineriai būdavo žaibiškai užpildomi. Tačiau paaiškėjo, kad drabužius į juos sunešė ne atliekas rūšiuojantys gyventojai, o dėvėtų drabužių prekiautojai. Tačiau tokia paslauga – priimti atliekas iš verslininkų – nėra savivaldybės funkcija. Minėtos atliekos priskiriamos gamybinėms atliekoms.
Pasak V. Grabauskienės, mūsų savivaldybė yra pateikusi paraišką valstybės paramai gauti surenkant asbestą iš individualių valdų, taip pat surenkant senas padangas.
UŽ inf.
