Dažnas ukmergiškis šiomis dienomis suka į Ukmergės miškų urėdijos medelyną įsigyti žaliaskarių. Noras per šventes turėti gyvą Kalėdų medelį neslopsta. Tuo metu Valstybinės miškų tarnybos specialistai primena – patiems kertant eglutes miške gresia didelės baudos.
Medelyno viršininkas Laurynas Knizikevičius pasakojo, kad pirmomis gruodžio dienomis prasidėjo prekyba eglutėmis vazonuose. Įsibėgėja ir kirstomis eglėmis: tradicinėmis – paprastomis bei sidabrinėmis – taip vadinamos didžiosios eglės.
Abi, anot jo, labiausiai skiriasi savo išvaizda: „Tradicinė – tai žalia, o sidabrinės eglės ir šakos stambesnės, ir spygliai aštresni. Jų ir atspalviai nebe žali: gali būti įvairūs – nuo pilkšvai žalio iki melsvo.“
Viršininko teigimu, kainos, lyginant su pernai, nepakito. Didžiosios eglės vazonuose kainuoja 12–20 eurų, paprastos – nuo 3,90 iki 9 eurų už 2–3 metrų gražuolę, sidabrinės – nuo 5 eurų už pusės metro aukščio eglutę iki 20 eurų už 2,5 metro.
„Gyvenantieji butuose perka iki 1,3–1,5 metro, o nuosavuose namuose ieško bent jau 2 metrų eglės. Daugiausia parduodam tokių, kurių aukštis iki 1–1,5 metro“, – pasakojo pašnekovas. Sako, kad kasmet Ukmergės gyventojai iš medelyno nuperka apie 400–600 medelių.
Medelyno nebeliks
Šalyje pradėjus įgyvendinti valstybinių medelynų veiklos optimizavimo programą, pokyčiai, susiję su kalėdine prekyba, palietė ir mūsiškį medelyną. Esamą jo situaciją viršininkas vadina „likvidavimo būsena“: „Medelynai šalyje uždarinėjami, per 2–3 metus nebeliks. Iki 2020 metų mes dar vykdysim veiklą. Tik šiemet dėl to parduoti skirtų eglučių papildomai jau nebesodinom. Svarbiausia – aprūpinti jomis miestelėnus, o didmenininkams, kurie visada pirkdavo, šiemet neparduodam.“ Pastarieji kasmet nupirkdavo dar 500–600 medelių.
Jis sako, kad šios permainos nesusijusios su laukiančia miškų urėdijų reforma: „Medelynų optimizavimo klausimai buvo gvildenami dar prieš ją. Neaišku, ar reforma pagreitins ir sprendimą dėl šių klausimų.“
Kai nebeliks medelyno, kur reikės kreiptis pirkėjams? „Nemanau, kad ukmergiškiai liks be eglučių, – svarsto jis. – Viena iš vietų, kur galima jų įsigyti, galbūt bus Pašilės girininkija. O tų eglių, kurios dabar auga mūsų plantacijose, neišpjausim, jos nepavirs kuru.“
Dovanos šakas
Miškininkai jau ruošiasi ir tradicinei urėdijos įgyvendinamai akcijai „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Nuo 2009-ųjų rengiamos akcijos metu žmonėms nemokamai dalijamos eglių šakos.
„Ima net ne po vieną – tenka matyti tempiančius šakas glėbiais“, – neslepia VĮ Ukmergės miškų urėdijos miškotvarkos inžinierius Ramūnas Jančiulevičius. Pastebi, kad šakų išdalijama išties nemažai: „Kiek būtų tiksliai, „pamatuoti“ sunku, bet šakų kasmet pasiima tikrai daugiau kaip 300 žmonių.“
Eglių šakos į akciją „atkeliauja“ iš viso rajono: „Jų parūpina visos 12 girininkijų. Girininkams duotos užduotys prikirsti šakų, paties renginio išvakarėse jos suvežamos į medelyną, kur perrenkamos, išrūšiuojamos.“
Kai kurie gyventojai eglių šakas renkasi itin kruopščiai. „Ir labai išrankių sulaukiam, ateinančių su pageidavimais: vieniems reikia trumpų, kitiems – ilgų, tai per tanki ar reta… Tinka ne bet kuri – ilgai renkasi, kilnoja. Stengiamės visiems įtikti“, – šypsosi pašnekovas. Smagu, sako jis, kai žmonės išeina dėkodami, džiaugdamiesi tokiomis miškininkų dovanomis.
Likusios neišdalytos šakos, jo teigimu, neprapuola: atiduodamos jomis besidomintiems prekybininkams gėlėmis ar pritaikomos kitur.
Šiemet akcija vyks gruodžio 20 dieną, trečiadienį, aikštėje prie kultūros centro. Šakos bus dalijamos nuo 13 valandos.
Gresia baudos
Reikėtų nepamiršti, kad miške savavališkai negalima kirsti ne tik eglučių, bet ir jų šakų. Tai galima daryti tik gavus miško savininko ar valdytojo leidimą.
Tuo metu miško savininkai ir valdytojai turi laikytis Miškų įstatyme, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje nustatytų reikalavimų.
Kadagius, eglutes ir kitus medelius bei krūmus jiems leidžiama kirsti plyno miško kirtimo vietose, kurias numatoma apželdinti, taip pat savaiminės ir kultūrinės kilmės jaunuolynuose bei kitose vietose, kur eglutes reikia iškirsti atliekant ūkinius darbus.
Miško savininkams ir valdytojams šakeles leidžiama pjauti nuo augančių medžių ar krūmų ten, kur tai neturės neigiamos įtakos medynui, arba nuo tų medžių ar krūmų, kurie jau numatyti iškirsti.
Nuo medžių ar krūmų, kurių nenumatyta iškirsti, šakeles leidžiama pjauti ne aukščiau kaip iki 1/3 medelio nuo lajos apačios ar krūmo aukščio. Nuo medelių šakeles leidžiama pjauti, jeigu jie ne žemesni kaip 2 m.
Savavališkai nusikirtus eglutę gresia administracinė atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų.
Tokio pat dydžio bauda skiriama ir už analogiškus pažeidimus privačiame miške. Taip pat pažeidėjas dar turės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.
Tokių „nykštukų“, besisavinančių gamtos turtą ir darančių jai žalą, įkliūva per miškininkų vykdomus specialius reidus. Pasak Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyr. specialistės Kristinos Cicinienės, kasmet prieš šventes tokių reidų būna organizuojama ir Ukmergėje. Jie vykdomi savaitgaliais miškuose netoli miesto, arčiau gyvenviečių. Anot specialistės, nors ir nedaug, vienas kitas pažeidėjas, skubantis namo su nukirsta eglute, vis dėlto pasitaiko.
