Savaitgalis su Lietuva, knyga, kalba

Už­upio pa­grin­di­nės mo­kyk­los ben­druo­me­nė Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės 25-me­čio šven­tės nuo­tai­ka gy­ve­na nuo Va­sa­rio 16-osios. Bū­riai mū­sų mo­ki­nių, pri­si­dė­da­mi prie ak­ci­jos „Lie­tu­vai ir man“, py­nė­me tri­spal­ves juos­te­les. Pus­šim­tis mo­ki­nių, mo­ky­to­jų ir tė­ve­lių vė­liau iš­ke­lia­vo­me į Na­cio­na­li­nę dai­lės ga­le­ri­ją…

…kur ant Ge­di­mi­nai­čių stul­pų ma­ke­to švie­tė ki­tų mies­tų tri­spal­vės juos­te­lės. Mes šį sta­ti­nį pa­pil­dė­me 600 py­nu­čių, sim­bo­li­zuo­jan­čių drau­gys­tę ir tau­tos vie­ny­bę. Įsi­am­ži­no­me ša­lia Stul­pų nuo­trau­ko­se ir at­mi­ni­mo kny­go­je.

Links­mo­ji iš­vy­kos da­lis – Vil­niaus kny­gų mu­gė. Dau­ge­lis ten va­žia­vom pir­mą kar­tą ir to­kios kny­gų gau­sy­bės dar ne­bu­vo­me ma­tę. O kiek įžy­mių žmo­nių su­ti­ko­me! Ir gąs­di­no, ir links­mi­no An­driaus Ta­pi­no kny­ga „Ma­ro die­na“. Nors il­ga ei­lė nu­tį­so prie A. Če­kuo­lio, ber­niu­kai fo­to­gra­fa­vo­si ir ga­vo au­to­gra­fų, ku­riuos ve­žė kas tė­čiui, kas se­ne­liui. Mer­gai­tės šne­ku­čia­vo­si su Be­ata Ni­kol­son. Vi­siems la­bai svar­bu bu­vo nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti ir su lenk­ty­ni­nin­ku Be­ne­dik­tu Va­na­gu. O dar Vy­te­nio Pau­liu­kai­čio, Vy­tau­to Juo­za­pai­čio, Vy­ta­ro Ra­dze­vi­čiaus, La­ri­sos Kal­po­kai­tės au­to­gra­fai…

Kon­cer­tų sa­lė­je klau­sė­mės mu­zi­kos ir ga­lė­jo­me su­si­pa­žin­ti su gar­siais at­li­kė­jais. Iš­si­bars­tėm po vi­sus „LITEXPO“ pa­vil­jo­nus, o su­si­ti­kę ro­dėm, kas ko­kią kny­gą pir­kom, ko­kių au­to­gra­fų ar su­ve­ny­rų ga­vom. Nors mu­gei bu­vo skir­ta daug lai­ko, mums jo ne­už­te­ko.

Šeš­ta­die­nis – na­cio­na­li­nio dik­tan­to die­na. Die­na su gim­tą­ja kal­ba, ak­tu­a­liu ir gra­žiu Lau­ros Sin­ti­jos Čer­niaus­kai­tės teks­tu – kur­mių po­kal­biu apie ka­rą ir tai­ką. Jau ant­rus me­tus mū­sų mo­kyk­los ben­druo­me­nė ak­ty­viai da­ly­vau­ja Na­cio­na­li­nia­me dik­tan­te.

Su mu­mis ra­šė ir ma­mos (gai­la, dar tė­čiai ne­si­ryž­ta), ir mo­ky­to­jai. Nors į an­trą tu­rą nie­kas ne­pa­te­ko, sma­gu bu­vo pa­bū­ti kar­tu su kal­ba. Su­au­gu­siems – pa­sė­dė­ti mo­kyk­li­nia­me suo­le, mo­ki­niams – pa­si­var­žy­ti su su­au­gu­siais, pa­ra­šy­ti dik­tan­tą kar­tu.

To­kie įvy­kiai la­bai pa­ky­lė­ja, įkve­pia, su­ke­lia dau­gy­bę emo­ci­jų. Mąs­ty­da­mi apie Lie­tu­vą, kny­gas, kal­bą, su­vo­kia­me esan­tys lie­tu­viai ir tuo di­džiuo­ja­mės.

Ade­lė UNIKAUSKAITĖ

6 kl. mo­ki­nė

Lai­ma JUZĖNIENĖ

mo­ky­to­ja