Kaustantis šaltis visai nedžiugina šilumos vartotojų. Intensyvesnis šildymas, kurį šiomis dienomis pajuto daugiabučių gyventojai, reiškia didesnes sąskaitas.
UAB „Ukmergės šiluma“ direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kaselis pasakojo, kad šilumos tiekimo sistemos parametrai priklauso nuo lauko oro temperatūros ir yra atitinkamai reguliuojami. Kuo ji žemesnė, tuo didesnė temperatūra šilumos trasose. Jomis į daugiabučius atkeliaujančios šilumos temperatūra kiekviename name gali skirtis.
Tai irgi priklauso nuo to, kokie namo šildymo punkto įrenginiai, kaip veikia sistema. Sklandus jos veikimas – ir namo prižiūrėtojo, Ukmergės butų ūkio, rūpestis.
Anot pašnekovo, ne visi gyventojai pageidauja šildytis vienodai, „vieniems reikia daugiau, kitiems – mažiau“. „Todėl prižiūrėtojas turi atsižvelgti ir į tai, ir į namo parametrus. Pavyzdžiui, į kurią pusę langai, nes nebe gruodžio mėnuo – saulė jau pakyla aukštai, prikaitina butus. Jeigu butas perkaitinamas, reikia pranešti prižiūrėtojui – jis turi pamažinti tiekiamą vidaus šilumą. O pačias trasas mes irgi šildom pagal nustatytus reikalavimus“, – pasakojo pavaduotojas.
Kai Ukmergėje šiomis naktimis lauke – daugiau nei minus dvidešimt, temperatūra šilumos trasose – per 90 laipsnių karščio. Tačiau pasiekusi daugiabučių radiatorius ji būna mažesnė. „Kiekvienas namas naudoja skirtingai: gali būti 50, 55, 60 laipsnių. Šalčiui krintant trasose sumažinama iki 90, 85 laipsnių – ji svyruoja kylant oro temperatūrai“, – sako jis.
Gyventojų butuose, R. Kaselio teigimu, privalo būti mažiausiai aštuoniolika laipsnių šilumos.
„Tokiu – šildymo sezono – metu atsakingi namų komendantai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su namą prižiūrinčia įmone, kad būtų atsižvelgta į žmonių pageidavimus dėl šilumos pareguliavimo. Tą darom ir mes“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pasakojo, kad vidaus šilumos reguliatoriai dirba komfortiniu ir ekonominiu režimais. Naktį veikia pastaruoju: tiekiamos šilumos temperatūra butuose tada būna 1–2 laipsniais žemesnė.
Režimas turi įtakos šilumos suvartojimui ir kainai už ją. Sutaupo ir tie gyventojai, kurie žiemą šildomuose butuose nenori per daug „kepti“.
R. Kaselis pripažįsta, kad sutaupyti savo tikrąjį veidą dabar parodžius žiemai bus sunkiau: „Šilumos suvartojimas tikrai didesnis – tą matom pagal katilinių galią. Ji padidėjo iki trečdalio. Logiška, kad žmonės gaus didesnes sąskaitas.“
Įmonė neseniai atliko daugiabučių namų karšto vandens sistemų terminę dezinfekciją – vadinamąjį termošoką. Gyventojai turėjo pasirūpinti, kad butuose prašomu laiku 5 minutes bėgtų karštas vanduo.
„Tikimės, kad visi gyventojai nusileido vandenį. Šilumnešio temperatūrą reikėjo užkelti iki 83 laipsnių, kad vanduo būtų mažiausiai 66 laipsnių. Visur iš čiaupų turėjo bėgti 61–63 laipsnių vanduo. Važinėjom po šilumos punktus, ėjom į butus, darėm kontrolinius fiksavimus“, – pasakojo pašnekovas. Prevencinė terminė dezinfekcija atlikta vykdant savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nutarimą ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijas.
