Rinkėjų malonės tikisi ne tik pretendentai į valstybės vadovo kėdę, bet ir kandidatai į Europos Parlamentą. Jo narius rinksime gegužės 26 dieną. Tarp norinčiųjų čia patekti turime du ukmergiškius: Arūną Dudėną ir Vidmantą Krikštaponį.
Darbo partijos kandidatų į EP sąraše 16-u numeriu iš 22 įrašytas mūsų rajono savivaldybės tarybos narys mokytojas metodininkas V. Krikštaponis. Šio sąrašo viršuje – Viktoras Uspaskich.
Taujėnų gimnazijoje mokytojaujantis pedagogas neslepia sulaukiantis klausimų, kodėl panoro tapti europarlamentaru.
„Visada buvau veiklus ir aktyvus žmogus, domėjausi tuo, kas vyksta politinėje ir socialinėje erdvėse. Man rūpi, kaip gyvena kiekvienas iš mūsų ir kaip tą kasdienybę paversti bent truputį geresne. Yra ir pokyčių siekis bei noras atiduoti savo duoklę Lietuvai. Tai, kad esame maži, toli gražu nereiškia, kad turime likti negirdimi. Būdamas tautos balsu, esu pasiruošęs kalbėti apie mūsų problemas ir ieškoti palankiausių sprendimų“, – sako 50-metį liepos 6-ąją minėsiantis taujėniškis.
Dėkingas savo partijai už palaikymą, jo tikisi ir iš kraštiečių. Jeigu į Europos Parlamentą patekti pavyktų, pirmiausia, sako, stengtųsi būti naudingas srityse, kurios jam yra artimiausios. Tai – švietimas, mokslas, jaunimo užimtumas, regioninė politika.
„Teisinga motyvacija, empatija ir suvokimas, noras tarnauti savo tautai – pagrindiniai kriterijai, siekiant parlamentaro kėdės. Linkiu kolegoms ir sau nepamiršti, kad visų pirma mes esame žmonės ir veikti turime žmonių labui“, – sakė kandidatas.
Neslepia abejonių
Kitas vietos Europos Parlamente siekiantis politikas – taip pat rajono savivaldybės tarybos narys socialdemokratas 35 metų A. Dudėnas.
„Kandidatų atranka nacionalinio lygmens rinkimuose mūsų partijoje yra paprasta. Visi Lietuvos skyriai, kurie veikia savivaldybėse, pasiūlo kandidatus į sąrašą. Taip sudaromas abėcėlinis sąrašas, kuris vėliau visų skyrių susirinkimuose reitinguojamas. Pagal gautus reitingo balus suformuojamas rinkimų sąrašas“, – paaiškino jis. Paties kandidatūra taip pat buvo pasiūlyta kelių skyrių, o vėliau išreitinguota į 10 poziciją.
„Buvimas didžiausios Lietuvos partijos kandidatų į EP sąraše 10 numeriu, žinoma, įpareigoja. Pirmiausia – tinkamai pristatyti partijos programą ir viziją šiuose rinkimuose. Neslėpsiu – neturiu minčių, kad per visą Lietuvą rinkimuose būsiu išreitinguotas į pirmas pozicijas ir pateksiu į Europos Parlamentą. Tačiau gilinimasis į europinio lygmens problematiką ir politiką pridės geros patirties – tai ir buvo pagrindinis motyvas dalyvauti“, – prisipažįsta pašnekovas.
Kalbant apie sritis, kurios yra arčiau širdies, minėjo mokslą, inovacijas, žaliąją politiką. „Manau, kad ir mūsų šalis turi skirti tam didesnį dėmesį. Esame nedidelė valstybė, neturime daug įvairių gamtinių išteklių. Didžiausias mūsų turtas yra žmonės. Jų darbštumas, kūrybiniai sugebėjimai, žinios, išsilavinimas ir yra tai, kas gali mūsų valstybę, kartu ir Europą, padaryti stipresnę, progresyvesnę“, – sakė jis.
Šiuo metu A. Dudėno pareigos – Lietuvos socialdemokratų partijos skyrių veiklos organizatorius. LSDP kandidatų, kurių – 22, sąrašo lyderė – Vilija Blinkevičiūtė.
Rinks 11 narių
Gegužės 26 dieną iš viso 16 kandidatų sąrašų iš Lietuvos dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą. Tarp jų – 10 partijų, 5 visuomeniniai komitetai bei 1 koalicija.
Sąraše – vienas iš komitetų „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos centro partija, „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, partija „Tvarka ir teisingumas“, kitos rinkėjams daugiau ar mažiau girdėtos politikų komandos.
Šiais metais Lietuvoje bus renkama 11 Europos Parlamento narių – tiek pat kiek ir 2014-ųjų rinkimuose. Politinė partija arba rinkimų komitetas turi surinkti bent 5 proc. rinkėjų balsų, kad galėtų pretenduoti į vietą Europos Parlamente. Jeigu už visus kandidatų sąrašus, surinkusius daugiau kaip 5 proc. balsų, balsavo mažiau kaip 60 proc. rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus paeiliui įgyja ir mažiau nei 5 proc. balsų surinkę sąrašai, kol susidaro 60 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Pagal ES teisę, visos šalys turi naudoti proporcinės rinkimų sistemos variantą. Lietuvoje naudojama atvirųjų sąrašų sistema: rinkėjas pasirenka vieną sąrašą, o tada turi galimybę skirti penkis pirmumo balsus jame įrašytiems kandidatams, išskyrus atvejį, kai partija ar rinkimų komitetas yra nusprendęs neleisti reitinguoti savo sąrašo.
Vietos Europos Parlamente tarp sąrašų paskirstomos pagal didžiausios liekanos metodą. Į Europos Parlamentą patenka rinkimų slenkstį peržengusių sąrašų kandidatai, surinkę daugiausia pirmumo balsų. Nereitinguojamuose sąrašuose išlieka pirminė kandidatų eilės tvarka.
EP rinkimai skirtingose žemyno šalyse vyks gegužės 23–26 d. ES piliečiai savo atstovus į Europos Parlamentą renka kas penkerius metus. Teigiama, jog paskutiniai – 2014-ųjų – Europos Parlamento rinkimai buvo didžiausi istorijoje vienu metu vykę tarptautiniai rinkimai.
