Pagal paplitimą pasaulyje sąnarių ligos yra trečioje vietoje tarp visų negalavimų. Nors pavojaus paciento gyvybei jos nekelia, ilgalaikiai lėtiniai sąnarių skausmai labai pablogina gyvenimo kokybę, o vaistų skausmui malšinti vartojimas tampa kasdienybe.
Pagrindinės sąnarių ligos yra artritas – uždegiminė sąnarių liga ir artrozė (osteoartritas) – sąnario paviršių dengiančios kremzlės degeneracinis pažeidimas.
„Dažniausi artrito simptomai: sąnarių skausmas, patinimas, paraudimas, deformacija. Šia liga gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, net vaikai. Ją sukelia paveldimi, autoimuniniai susirgimai, medžiagų apykaitos sutrikimai (pvz., podagra, cukrinis diabetas), darbas šaltose, drėgnose patalpose, dažnos, iki galo neišgydytos infekcijos (pvz., angina). Tačiau daug dažniau į vaistininkus ir gydytojus kreipiasi žmonės, kuriems diagnozuojamas osteoartritas. Ši liga susijusi su nuolatiniu sąnarių traumavimu dėl antsvorio ar nesubalansuoto fizinio krūvio, su buvusiomis sąnarių traumomis (pvz., menisko plyšimu), senėjimo procesais. Ligoniai paprastai būna vyresnio amžiaus“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Osteoartritas gali pažeisti vieną arba keletą sąnarių iš karto, tuos, kurie patiria didžiausią krūvį – dažniausiai pažeidžiami klubo ir kelio sąnariai.
„Skausmas būna iš lėto prog-resuojantis, būdingas rytinis pažeisto sąnario sąstingis. Jei yra pažeistas klubo sąnarys, skausmas prasideda ne nuo sąnario, o nuo kirkšnies skausmo, tuo tarpu kelio sąnario pažeidimui būdingas sąnario traškėjimas. Sąnarių ligos diagnozuojamos, atliekant rentgeno, magnetinio rezonanso tyrimus, taip pat atliekamas ir kraujo tyrimas, pacientas diagnozės patikslinimui ir gydymui siunčiamas pas ortopedą-traumatologą, reumatologą ar imunologą“, – sako vaistininkė.
Sumažinti sąnarių skausmą
Kol pacientas laukia diagnozės ir konkretaus gydymo, pirma pagalba – tepami ir geriami prieš-uždegiminiai nuskausminamieji vaistai.
„Labai svarbu, naudojant tepalus, laikytis vaisto apraše nurodytos vartojimo instrukcijos bei atsargumo priemonių. Pavyzdžiui, tepant per daug ir per dažnai galimi odos pažeidimai, jei tepalo bus užtepta per mažai ir rečiau, nei nurodo gamintojas, nebus pakankamo gydomojo efekto. Užtepus tepalo su ketoprofenu, tą vietą reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių dėl galimos alerginės reakcijos. Po sąnario traumos arba esant ūmiam sąnario uždegimui, kai oda aplink jį būna paraudusi ir sąnarys tarsi „dega“, geriau rinktis vėsinantį tepalą, o lėtiniams reumatinio pobūdžio skausmams malšinti naudojami šildantys tepalai“, – pataria K. Šnirpūnienė.
Perkant nereceptinius geriamus vaistus nuo skausmo, reikėtų informuoti vaistininką apie gretutines ligas bei kitus vartojamus vaistus. Pavyzdžiui, jei žmogus serga lėtiniu gastritu, yra buvusi opaligė, vartoja varfariną kraujo krešumui mažinti, būtina parinkti vaistus nuo skausmo, kurie turėtų kuo mažesnį šalutinį poveikį virškinimo traktui, taip pat reikės papildomai vartoti vaistus virškinimo trakto gleivinės apsaugai.
Maisto papildai negydo
Paprastai į maisto papildų, skirtų sąnarių funkcijai gerinti, sudėtį įeina medžiagos, kurios dalyvauja sąnario kremzlės ir tarpsąnarinio skysčio gamyboje – gliukozaminas, chondroitinas, įvairių tipų kolagenai, hialurono rūgštis. Juose taip pat dažnai būna natūralių medžiagų, turinčių priešuždegiminių savybių.
„Maisto papildai, vartojami ne sąnarių ligoms gydyti, o profilaktikai, sąnarių funkcijai gerinti, jie tinka tik ligos pradžiai. Sąnarių ligos gydomos receptiniais vaistais, kuriuos parenka gydytojas, atsižvelgdamas į ligos priežastį, o susidėvėję kelių ir klubų sąnariai keičiami į dirbtinius operaciniu būdu. Sergant lėtinėmis sąnarių ligomis, labai naudingas kasmetinis sanatorinis gydymas, specializuotos mankštos“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.
Kad neišsivystytų sąnarių ligos, reikia palaikyti normalų kūno svorį, reguliarų ir subalansuotą fizinį aktyvumą, vengti sąnarių traumų, itin didelių fizinių krūvių. Pajutus pirmuosius simptomus – sąnarių traškėjimą, rytinį sąnarių sąstingį, nežymų skausmą, reikia kreiptis į gydytoją, kad šis laiku nustatytų ligą ir paskirtų gydymą.
Išeitis – operacija
Lietuvoje kasmet atliekama 4–5 tūkst. klubo sąnario ir 2–4 tūkst. kelio sąnario keitimo operacijų. Tik nedaugeliu atveju dirbtinis sąnarys neprigyja arba į jį patenka infekcija.
„Pažįstu ne vieną aštuoniasdešimtmetį, kuris atvyko į ligoninę neįgaliojo vežimėlyje, o po operacijos ir reabilitacijos pamiršo nuskausminamuosius bei vėl galėjo džiaugtis aktyviu gyvenimu. Didesnis rūpestis būna, kai sąnarį reikia keisti jaunam žmogui, nes dirbtinis sąnarys irgi susidėvi ir jį vėl tenka keisti – jis nešiojamas 15–20 metų, priklausomai nuo apkrovos. Gydytojai ieško būdų, kaip nutolinti sąnario endoprotezavimą. Tam taikomos kaulų čiulpų koncentrato, kraujo plazmos injekcijos, autologinių baltymų preparatai, hialurono rūgšties injekcijos į sąnarį“, – vardija K. Šnirpūnienė.
Pasak jos, sąnarių ligos gali išsivystyti tiek jaunam, tiek senam žmogui. Skausmą malšinančiu tepalu galima tepti, kol sulauksite vizito pas gydytoją. Savalaikė diagnozė ir tikslingai paskirtas gydymas yra labai svarbūs, nes užkerta kelią tolesniam ligos progresavimui.
Dalis autoimuninių, lėtinių sąnarių ligų yra neišgydomos ir tik nuolatos vartojami gydytojo paskirti vaistai padeda išvengti skausmo ir nuskausminamųjų vartojimo, neleidžia ligai progresuoti.
Straipsnis publikuojamas Šeimų asociacijai „Ne vieni“ įgyvendinant projektą „Sveikatos raktai“.
Projektas finansuojamas Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
